Darom/juosta




„Tūkstantmečio mokyklų“ programoje dalyvauti nori trys ketvirtadaliai savivaldybių

dalyv„Tūkstantmečio mokyklų“ programoje pirmadienį baigiantis paraiškų priėmimui, norą dalyvauti pareiškė trys ketvirtadaliai savivaldybių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija BNS pirmadienį informavo, kad 46 savivaldybių tarybos iš Lietuvoje esančių 60-ies priėmė sprendimą dalyvauti „Tūkstantmečio“ mokyklų programoje, didžioji dalis jų jau atsiuntė prašymus ir nuorodas į priimtus Tarybos sprendimus.

Investicijoms – 210 mln. eurų

Ministerijos atstovai, tik pristatydami programą, tvirtino, kad varžytuvėse dėl 210 mln. eurų programos biudžeto savivaldybės, kuriose mokosi 10-15 tūkst. moksleivių, galės pretenduoti į maždaug 5,5 mln. eurų krepšelį.

Suderinus planus, už šiuos pinigus bus galima gerinti mokymo aplinką, pikti įrangą, priemones, sukurti naują ar atnaujinti infrastruktūrą, ugdyti mokyklų vadovų, pedagogų kompetencijas.

Pirmuoju etapu į programą turėtų įsitraukti iki 150 mokyklų – nors programos veiklos prasidės jau naujais mokslo metais, joje bus galima dalyvauti ir nuo 2023-iųjų, tad kriterijus atitinkančios savivaldybės raginamos nebūtinai siekti patekti būtent į pirmąjį programos kvietimą.

Ministerija pabrėžia, kad sukurta infrastruktūra ir kitomis galimybėmis galės naudotis visos aplinkinės mokyklos.

Ministrė: kriterijai taps saugikliais

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė BNS teigė, jog savivaldybių aktyvumas džiugina. Kartu, jos nuomone, sprendimas nedalyvauti programoje reiškia „riboti švietimo pažangą regionuose“, t.y. atsisakyti pažangių mokymo metodų, mokyklų kultūros kaitos, naujos infrastruktūros, mokymo priemonių, erdvių pritaikymo įvairių poreikių vaikams ir pan.

Pasak J. Šiugždinienės, kiekvienai savivaldybei bus keliami konkretūs pažangos tikslai: mokinių pasiekimai, mokytojų etato dydžio augimas, švietimo pagalbos kokybė, mokinių ir mokytojų savijauta. Anot jos, švietimo situacija savivaldybėse labai skirtinga, todėl ir tikslai kiekvienai jų bus unikalūs. 

„Kai kuriems politikams nepatinka tai, kad programa nustato labai konkrečius kriterijus. Ar norėtume tiesiog išdalinti pinigus, nesilaikydami jokių taisyklių ir sutarimų? Matėme daug pavyzdžių, kad lėšos „įsisavinamos“, bet rezultato – ugdymosi pažangos, kokybiškesnių ugdymosi sąlygų – taip ir nepasiekta“, – komentare BNS teigė ministrė.

Anot jos, nenorima kartoti ankstesnių klaidų, nes už jas „sumoka mūsų vaikai“.

„Šiai programai, skiriamos lėšos yra didelės – 210 mln. eurų, jos turi būti naudojamos tikslingai, todėl ir keliami tikslai savivaldybėms ne „įsisavinti“ pinigus, o taikliai juos investavus, sukurti pridėtinę vertę kiekvienam vaikui, kad jis gautų lygiavertį išsilavinimą kaip ir jo bendraamžiai geriausiose mokyklose“, – tikino ji.

Aukšta kartelė

Šia programa tuo labiausiai džiaugiasi didesnės savivaldybės, turinčios pakankamai kriterijus atitinkančių mokyklų, tuo metu mažosios teigia, kad nustatytos taisyklės yra diskriminacinės ir nepalieka galimybių siekti papildomo finansavimo net ir stipresnėms mokykloms.

Pagrindiniai kriterijai „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje norinčioms dalyvauti mokykloms  – savivaldybėje turi būti bent trys įstaigos, kuriose mokosi daugiau nei 200 vaikų, o iš viso moksleivių skaičius turi siekti bent tūkstantį. Tai itin neparanku mažesnėms savivaldybėms, kur ir taip nedidelis moksleivių skaičius toliau mažėja.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė ne kartą teigė, kad ši programa turėtų sumažinti mokymo pasiekimų skirtumus tarp mokyklų ir savivaldybių. Tačiau kritikai teigia priešingai: iš beveik 1000 šalies mokyklų „Tūkstantmečio programoje“ dalyvaus tik 150, neabejojama, kad dauguma jų koncentruosis didmiesčiuose ar arti jų, nors čia ir taip yra daugiau galimybių užtikrinti ugdymo kokybę.

Programoje dalyvaujančios savivaldybės taip pat įsipareigos mažinti jungtinių klasių ir apskritai didinti moksleivių klasėse skaičių, gerinti moksleivių pagrindinio ugdymo pasiekimus, turės daugėti švietimo pagalbą gaunančių ar būreliuose dalyvaujančių moksleivių.

Tai, kartu su numatoma bendra mokyklų tinklo pertvarka, skatins savivaldybes jungti ar netgi uždaryti kai kurias mokyklas, kuriose vaikų nepakanka.

Pirmieji protestai

Kai kurie gyventojai ir politikai piktinasi savivaldybių planais paklusti ministerijos siūlymams ir imtis mokyklų pertvarkos jau dabar.

Pavyzdžiui, Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos ir Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos bendruomenės praėjusią savaitę prie Vyriausybės protestavo dėl Trakų rajono savivaldybės siekio reorganizuoti šias lenkų kalba ugdančias mokyklas ir paversti kitų mokyklų filialais.

Longino Komolovskio gimnazijos vadovė Renata Krasovska sako, kad taryba pasiryžusi panaikinti mokyklos, turinčios 120 moksleivių, savarankiškumą būtent dėl to, jog galėtų dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje.

„Apskritai, pagal nutarimą, 2026-2027 metais moksleivių skaičius gimnazinėse klasėse turės siekti 21. Tai kur provincijoje rasime tokį didelį skaičių? Planai yra labai skaudūs. Ir viena, ir kita mokyklos kartu yra ir kultūros židinys“, – BNS sakė direktorė.

Anot jos, mokykla galėtų ir toliau užtikrinti, kad III-IV klasių gimnazistai dalį pamokų lankytų gretimoje lietuviškoje mokykloje. Dabar, anot jos, politikų sprendimai prijungti įstaigą prie Lentvario Henriko Sinkevičiaus gimnazijos pailgins kai kurių moksleivių keliones iki pusantros valandos į vieną pusę, nes autobusas turės aptarnauti abiejų mokyklų vaikus.

Rietavo meras: logikos nematome

Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis tvirtino, kad savivaldybė norėtų dalyvauti programoje, tačiau kriterijų neatitinka ir bandys kooperuotis su viena iš besiribojančių savivaldybių kitąmet.

„Logikos čia nematome jokios. Jei mokykla pakankamai stipri, mokosi 600, 700 vaikų, jie galėtų dalyvauti programoje savarankiškai, kaip atskira mokykla, atskira savivaldybė“, – BNS kalbėjo meras.

Pasak jo, mažosioms savivaldybėms, neatitinkančioms sąlygų, tai reikš tolesnį mokyklų nykimą, nes į įstaigas, kurios sulauks ministerijos investicijų, tėvai savo vaikus leisti norės mieliau.

„Tai yra dirbtinis išprašymas jaunimo, vaikų, iš teritorijos. Yra noras viską sustambinti, kad viskas susitrauktų į didesnius miestus, centrus, ir periferija ištuštėtų“, – sakė A. Černeckis.

„Už borto“ ir Neringa

Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad savivaldybė norėjo dalyvauti programoje, bet neatitinka esminių sąlygų: vienintelė likusi gimnazija, net ir priėmusi 30 ukrainiečių, nebeturi 200 moksleivių, nekalbant jau apie antrą būtiną kriterijų – 1000 mokinių savivaldybėje kartelę.

„Planavome su Šilute bendradarbiauti ir dalyvauti, bet mums neleista dalyvauti pagal dabartinius kriterijus“, – BNS sakė meras.

„Bet tiek to ta „tūkstantmečio mokykla“, tie skambūs pavadinimai, mes nesame tokia „biedna“ savivaldybė, mokyklai tikrai skirtumėme finansavimą. Bet mums įstatymas ateityje apskritai, jei nebus X skaičiaus mokinių klasėje, neleis jos formuoti. Tada bus grandinė – ir meno, ir sporto mokykla (dings – BNS), pasienio teritorija, kurioje dar rodoma ir kita televizija, tuštės. Apie tai reikėtų gerai pagalvoti“, – įspėjo meras.  

Birštonas kooperuosis su Prienais   

Birštono savivaldybė ketvirtadienį apsisprendė dalyvauti programoje kartu su gretima Prienų rajono savivaldybe. Birštono merė Nijolė Dirginčienė sakė, kad toks sprendimas yra „geriau, nei visai nedalyvauti“, kadangi savivaldybėje yra tik kiek daugiau nei 500 moksleivių ir viena ji teikti paraiškos negalėjo.

„Manau, kad reikėjo leisti ir mažesnėms gimnazijoms dalyvauti, bet sprendimas toks – tūkstantis moksleivių ir daugiau, tad tas jungimasis prie kitos savivaldybės nėra visiškai logiškas. Žiūrėjau skeptiškai, bet kas geriau  – ar visai nedalyvauti, ar dalyvauti su kažkuo susijungus? Ko gero, antras variantas priimtinesnis“ –  sakė merė.

Vilnius: mokyklų pasirinkimas didelis

Dalyvavimą programoje patvirtino visi šalies didieji miestai, kai kurie jų, Klaipėda, Kaunas tai padarė šią savaitę.

Vilniaus savivaldybės administracijos patarėja švietimui Alina Kovalevskaja sako, kad savivaldybė kol kas nežino, kiek įstaigų dalyvaus programoje – šiuo metu laukiama konsultanto, su kuriuo bus rengiamas švietimo pažangos planas. 

„Jame ir atsispindės, kiek ir kurios mokyklos dalyvaus. Atitinkančių sąlygas mokyklų yra nemažai, bet dar nesame apsisprendę, kalbėsimės su konsultantais, apsitarsime savivaldybėje, kiek jų bus. Mes džiaugiamės, kad galės ateiti lėšos, mums ypatingai svarbu, kad galėtumėme investuoti lėšas į naujų mokyklų statybas, nes Vilniuje jų trūksta“, – sakė A. Kovalevskaja.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota „Tūkstantmečio mokylų“ programa numato iki 2026-ųjų vidurio skirti paramą 150-čiai savivaldybių pasirinktų ir nustatytus kriterijus atitinkančių mokyklų, kuria būtų siekiama gerinti mokymo aplinką, pikti įrangą, priemones, sukurti naują ar atnaujinti infrastruktūrą, ugdyti mokyklų vadovų, pedagogų kompetencijas.

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode