Šeštadienį į apyvartą išleidžiamas naujas pašto ženklas, skirtas pasaulyje garsaus lietuvių mokslininko, vadinamosios Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjo Algirdo Juliaus Greimo 100-osioms gimimo metinėms pažymėti.
Šeštadienį į apyvartą išleidžiamas naujas pašto ženklas, skirtas pasaulyje garsaus lietuvių mokslininko, vadinamosios Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjo Algirdo Juliaus Greimo 100-osioms gimimo metinėms pažymėti.
Ieva JANAVIČIŪTĖ
Režisierius ir aktorius Rolandas Kazlas. Rolando Parafinavičiaus nuotrauka iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus archyvo
„Aktoriaus profesija yra praradusi savo prestižą. Iš tiesų aktorystė ir žurnalistika yra blogiausia, kas gali nutikti žmogui, nes jie tampa labai priklausomi. Nuo redaktorių, režisierių, dramaturgų... Aktorius yra turbūt geriausias tolerancijos pavyzdys. Jis sugeba pamilti tai, ko nekenčia“, – tvirtina aktorius, režisierius, dainų autorius Rolandas Kazlas.
R. Kazlas taip pat teigia nesigailįs, kad prieš daugiau nei dešimtmetį visiškai pasitraukė iš televizijos: „Esu įsitikinęs, kad, jei aš būčiau pasilikęs tuose šou, tokios sėkmės, kūrybos pilnatvės, kurios sulaukiau šiandien, nebūčiau pasiekęs.“
Jau šiandien Oskaras Koršunovas išskrenda į Romą. Viename garsiausių Europoje teatrų Teatro di Roma režisierius kartu su tarptautine aktorių komanda imsis temos, kurią šį rudenį nagrinėjo ir Lietuvoje - tai „Eglės žalčių karalienės“ mitas ir pabėgėlių krizės bei apskritai nenoro priimti kitokio žmogaus temos. Apie „Eglės žalčių karalienės“ mito universalumą, įsigalintį normalumo fašizmą, netikėtai atšauktą „Tartiufo“ premjerą bei norvegiškai kitokį požiūrio į Sarah Kane kūrybą aspektą kalbamės su pačiu režisieriumi.
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė – šios penkiakovininkės, pasaulio ir olimpinės čempionės pristatinėti nereikia. Sportuodama, o taip pat leisdama laiką su šeima, ji pirmiausiai renkasi lauką. Pasak čempionės ir „AEG“ ambasadorės, tai sveikiausia ir jai labiausiai patinkanti laisvalaikio forma.
Esate sportininkų profesionalų šeima – ar daug laiko tenka praleisti lauke?
Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Viešosios bibliotekos antrajame aukšte naujuose stenduose parengta pirmoji artėjančiam bibliotekos 95-mečiui skirta paroda „Lietuvos istorija, kultūra ir gamta pašto ženkluose“. Tai Viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojos Irenos Atkočaitienės lietuviškų pašto ženklų kolekcijos eksponatai.
Šiemet, dar neišaušus vasario 1-osios rytui, Sedos miestelį nušvietė gaisro pašvaistė: pačiame centre degė medinis namas. Apie išgyventą tragediją „Būdui žemaičių“ pasakojo pirmieji šio įvykio liudininkai Lionė Gimbutienė ir jos sūnus Evaldas.
Išgirdo pagalbos šauksmą
Visai šalia sudegusio namo gyvenanti moteris pasakojo, kad apie ketvirtą valandą ryto išgirdusi keistą traškesį ir dar ne iš karto supratusi, kas vyksta. Pamačiusi kaimynystėje jau atvira liepsna degantį namą, puolė žadinti aštuoniolikametį sūnų ir skambinti pagalbos tarnyboms. Išbėgę į kiemą, motina su sūnumi išgirdo iš vieno namo galo sklindantį pagalbos šauksmą. Namas buvo taip vadinamų dviejų galų: viename gyveno daugumai sediškių gerai pažįstamas Stasys Pocius, kitas galas buvo išnuomotas 84-erių moteriai.
Pasak Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros centro vedėjo profesoriaus Arūno Sverdiolo, po nepriklausomybės atkūrimo Paryžiuje gyvenęs garsus lietuvių kalbininkas, semiotikas, eseistas A. J. Greimas kiek galėdamas stengėsi atverti Lietuvą Vakarų kultūrai, siūlė ambicingus mūsų kultūros ateities projektus, skatino ir konsultavo kultūros žurnalų leidybą, polemiškai rašė periodinėje spaudoje. Apie šią asmenybę, kurios nuopelnus 2017 m. įvertino ne tik Lietuva, bet ir pasaulis, kalbamės su prof. A. Sverdiolu.
Vasario 15 d. Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ atsidarė paroda „Akademija+“, kurios tikslas – pristatyti dizaino, technologijų ir verslo sinergiją kaip perspektyviausią inovacijų šaltinį. Daugumą parodos eksponatų kūrė esami ir buvę VDA studentai. Vienas iš jų – Julius Bučelis, kurio kurti produktai pelnė jau ne vieną nacionalinį ir tarptautinį apdovanojimą, o sėkmės istorija prasidėjo paprasčiausiose dirbtuvėse.
26-tąjį gimtadienį ką tik atšventęs lengvaatletis Andrius Gudžius jau patenka į visų laikų geriausių Lietuvos disko metikų sąrašą. Nors sportininko karjera tapo visiškai netikėtu posūkiu jo gyvenime, dabar A. Gudžius yra vadinamas legendinio diskininko Virgilijaus Aleknos įpėdiniu ir yra sumušęs ne vieną rekordą savo amžiaus grupėje. Tad, kokį kelią jam teko nueiti ir koks jausmas apėmė iškovojus kelialapį į olimpines žaidynes?
Vakar Mažeikių kultūros centre įvyko spalvingas renginys – Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio vardo suteikimo ir nominacijų įteikimo ceremonija bei šventinis koncertas. Mūsų rajono garbės piliečių sąrašą papildė žinomas mažeikiškis Vaclovas Radvilas. Apdovanojimas suteiktas už išskirtinį indėlį į Mažeikių rajono verslo aplinką, socialinį-ekonominį vystymą, aktyvią visuomeninę veiklą. Kandidatūrą Garbės piliečio vardo suteikimo komisijai pateikė Mažeikių rajono verslininkų asociacija.
Visos Lietuvos mylimo ir gerbiamo maestro, profesoriaus, operos solisto Virgilijaus Noreikos indėlis į Lietuvos kultūrinį gyvenimą yra neišmatuojamas, o jo nuoširdumas bei tikrumas atsiskleidžia ne tik jo balso tembru ir muzikine ekspresija, bet ir šiltu jo bendravimo su kiekvienu žmogumi. Tikriausiai dėl to vieni dainininkai būna tik geri ir profesionalūs operos solistai, o kiti dar ir be galo mylimi klausytojų. Atvirai ir nuoširdžiai maestro Virigilijus Noreika pasakojo apie savo prisiminimus iš įvairių gyvenimo etapų ir dalinosi savo įžvalgomis apie dabartinį Lietuvos muzikinį gyvenimą.
Regimantas Adomaitis: „Gyvenimas prabėgo tarp realybės ir fantazijos (būtent – prabėgo, antraip būčiau jį pastebėjęs). Ko buvo daugiau – realybės ar fantazijos – sunku pasakyti. Viena aišku – realybė be fantazijos retai teikdavo pasitenkinimą. Todėl ir pasirinkau ne fiziką, o teatrą, tačiau praėjo daug laiko, kol šiek tiek pramokau svajonę paversti realybe, buvau greičiau fizikas, įsimylėjęs teatrą: paukščių giesmė žavėjo labiau nei dalelė greitintuve, skriejanti šviesos greičiu, tačiau užmiršau beveik viską, ko mokiausi fizikos, išskyrus gal tik Heisenbergo nelygybę, kuri žadino vaizduotę, neleisdama tuo pat metu tiksliai apibrėžti dalelės judėjimo ir vietos, ir kuri – kas žino? – gal ir pastūmėjo mane į kitą neapibrėžto pažinimo sritį – teatrą, kur viskas vyksta čia ir dabar, šią akimirką, vienintelį kartą ir niekada daugiau nebepasikartoja, bet teatrą – jau sakiau – aš mylėjau, o meilė yra didi jėga, sugebanti įveikti net talento stygių. Žinoma, nepasiekiau didelių aukštumų, bet vis vien laipiojau po mylimus kalnus, kurie mano dvasiai teikė atgaivą, o kai kada leisdavo patirti net skrydžio svaigulį, jei pavykdavo vaidmeniu uždegti save... negaliu užbaigti sakinio ne todėl kad būčiau sumanęs pasigalynėti su Marceliu Proustu (niekas geriau už jį neparašė sakinio, talpinančio pasaulį), o todėl, kad toks rašymas, manau, geriausiai atspindi mūsų pačių mąstymo specifiką, nesibaigiantį, kartais net nelogišką minčių judėjimą, nenutrūkstantį net miegant, kur ne tiek mintis gimdo mintį, kiek minčių seką lemia asociacijų grandinės... kartais mano vaidmenys mirdavo negimę, kartais pats sąmoningai juos nužudydavau, jeigu jie neatliepdavo mano tiesos... nekenčiau netgi savo paties melo, todėl netgi mėgstami personažai man keršydavo, išsprūsdami iš rankų...
Motociklininkų pora Asta Dovydėnaitė ir Linas Mockevičius, siekiantys tapti pirmaisiais lietuviais, kurie motociklais apkeliaus Žemės rutulį, sėkmingai įveikė pirmuosius 10 tūkst. kilometrų. Per pastaruosius du mėnesius jie aplankė tolimiausią Pietų Amerikos žemyno tašką, pasinaudojo BMW suteikiama galimybe atlikti garantinį aptarnavimą bet kurioje šalyje ir paspaudė rankas šių metų Dakaro ralyje sėkmingai pasirodžiusiems lietuviams.
Indrė MAKARAITYTĖ
Klaipėdos dramos ir Jaunimo teatro aktorės Marijos Dičpetrytės amžininkų nedaug likę tarp gyvųjų, tačiau visi ją prisimina šviesiai. O jos asmeninė drama, kai teko palikti teatrą, virto svarbiu, naudingu ir teikiančiu nemažai džiaugsmo aplinkiniams darbu.
Savižudybių tema mūsų šalyje vis dar yra tabu ir stigma. Jurgita Jurkutė, praėjusiais metais „TEDxVilnius“ konferencijoje pasidalinusi savo asmenine patirtimi ir sulaukusi visuomenės paramos, ėmėsi prasmingos iniciatyvos – kalbinti psichologus ir griauti įvairius mitus, susijusius su savižudybėmis. Vaizdo pokalbius, pritaikytus ir kurtiesiems, netrukus galėsite rasti ir „Bernardinai.lt“, tad šis pokalbis – tarsi įžanga.
Rytas STASELIS
Šią kalbą žurnalistas Rytas Staselis pasakė Stasio Lozoraičio premijos įteikimo Domantui Vildžiūnui (po mirties) proga.
Mieli kolegos, bičiuliai, Domanto artimieji, ponios ir ponai
Lygiai prieš ketvirtį amžiaus turėjau vienintelę galimybę pakalbinti tuometinį kandidatą į Lietuvos prezidento pareigas, Jo Ekscelenciją ambasadorių Stasį Lozoraitį. Kada paklausiau, koks jo tikslas eiti į aktyvią Lietuvos politiką, kada joje taip šalta kaip tuo metu (daugelis jūsų, ko gero, prisimenate tą žiemą iš 1992-ųjų į 1993-iuosius...), p. Lozoraitis atsakė, kad vienas jo tikslų – sukurti laisvą šalį, kurioje gera gyventi laisviems žmonėms.
Ne vieną pasaulio kampelį aplankęs Šarūnas Grigaliūnas mūsų šalies sudaromas sąlygas neįgaliojo vežimėlyje sėdintiems žmonėms vertina 7 balais iš 10. Pasak jo, infrastruktūra dar toli gražu nėra tobula, bet teigiami pokyčiai jau vyksta.
Jau daug metų Lietuvos populiariosios muzikos pasaulyje mažeikiškis Antanas Dargis gerai žinoma asmenybė – grupės „Sekmadienis“ įkūrėjas, muzikantas, kompozitorius ir aranžuotojas, pedagogas. Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas.
Trumpam į Lietuvą sugrįžęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Feliksas Bukauskas tituluojamas bene vienu garsiausių mokslininkų Lietuvoje. Profesorius įsitikinęs – galimybė dirbti Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžia daugiau naudos duoti Lietuvai. Metų pabaigoje LR Prezidentė profesoriui įteikė apdovanojimą už į Lietuvą atvestas mokslines inovacijas.
Praėjusį savaitgalį Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Dubajuje, vykusiose aukščiausio tarptautinio lygio ištvermės jojimo varžybose (CEI3* 160 km) su pajėgiausiais raiteliais iš viso pasaulio varžėsi ir lietuvė Gabrielė Mateikaitė. Sėkmingai įveikusi 75 km jojant dykuma sportininkė buvo priversta pasitraukti iš kovos dėl žirgo traumos, tačiau sulaukė kvietimo tobulinti savo jojimo įgūdžius Ispanijoje ir kovo mėnesį vėl dalyvauti ištvermės jojimo varžybose Dubajuje.
Vilniaus knygų mugės organizatoriams šiemet kviečiant atrasti lietuviškus ženklus pasaulyje, daug dėmesio susilaukia už Lietuvos ribų kuriantys ir taip garsinantys šalies vardą lietuviai. Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vasario 23-26 d. vyksianti 18-oji mugė kvies diskutuoti, svarstyti ir pažinti, ką Lietuva yra davusi ir gali duoti pasauliui, kaip atrodome iš šalies, ir kaip patys save suvokiame.
Penktadienį Romoje paminėtos kruvinų įvykių 1991 m. sausio 13-osios naktį Vilniuje dvidešimt šeštosios metinės. Romos „John Cabot“ universitete surengta konferencija, kurioje pranešimą apie Lietuvos išsivadavimą iš Sovietų Sąjungos ir tuometinius istorinius įvykius skaitė Milano katalikų universiteto dėstytojas Alessandro Vitale. Apie sausio 13-osios įvykius pasakojo tą naktį maldai aikštėje prie Seimo vadovavęs kun. Algirdas Dauknys ir Lietuvos televizijos studijoje iki paskutinės minutės kalbėjusi žurnalistė Eglė Bučelytė.
Iš pirmo žvilgsnio Artur Swan ir Ieva Pauliukonytė gali pasirodyti kaip pora iš paveikslėlio: atletiški, ištreniruoti kūnai, nuo veido nedingstanti šypsena ir iš tolo šviečiantis pozityvumas. Tačiau jų abiejų istorijos toli gražu neprimena pasakos. Tam, kad šiandien būtų, kur yra, ir taip atrodytų, jiems reikėjo nueiti ilgą kelią, kuriame pasitaikė ir ašarų, ir daug „tu negali“. Todėl abu jie – naujieji „Reebok“ kampanijos „Be more human“ veidai – nes kiekviena pergalė turi istoriją.
Šiandien Artur (32 m.) – aktyvaus gyvenimo būdo blog‘o „Motyvuoti atletai“ įkūrėjas, subalansuotos gyvensenos treneris ir mitybos specialistas. Tačiau į sporto salę jis pirmąkart įžengė tik 25-erių. Po to sekė ankstyvi rytai sukąstais dantimis ir vakaras, kai jis ant savęs stipriai supyko.
Sausio 13-ąją Parlamente budėjęs Kasparas Genzbigelis sako, kad ir šiandien nedvejodamas stotų Lietuvos ginti. „Yra vardan ko eiti“, – tikina jis ir priduria labiausiai besižiaugiantis jaunąja, baimės nesukaustytų lietuvių, karta. Su Parlamento gynėju, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininku Kasparu Genzbigeliu kalbėjomės Laisvės gynėjų dienos išvakarėse.
„Valio! Maironis vėl Kaune“
„Liūdna, liūdna buvo mums be Maironio... Bet dabar, po 15 m., Maironis vėl Kaune jau kaipo seminarijos Rektorius... Valio! Maironis didžiausiai Bažnyčios ir Tautos naudai Žemaičiuose ir Lietuvoje!“ 1909 m. Vilnių pasiekusi entuziazmu trykštanti žinia džiugiai nuteikė ir buvusį seminarijos auklėtinį kun. Juozą Tumą-Vaižgantą. Kai 1888 m. J. Tumas įstojo į Kauno kunigų seminariją, tada, ją baigęs J. Mačiulis-Maironis, prieš išvažiuodamas į Petrapilio dvasinę akademiją, pirmąjį žymesnį savo veikalą „Lietuva“ dedikavo „Anykščių šilelio“ autoriui „Jo Mylistai Szviesiausiam Vyskupui Antanui Baranauskui“, kurį vadino „prikėlėju lietuvių dvasios, atidariusiu akis jiems, įkvėpusiu viltį, pavadinusiu į darbą“.
Geriausi šalies įvaizdžio ambasadoriai yra žymieji sportininkai, todėl jų nuopelnus turime pripažinti ir puoselėti, nes jie savo pasiekimais „apšviečia“ ir mus visus. Pasibaigus sportinei karjerai buvusiai žvaigždei yra ne tik balzamas, bet ir paskatinimas jaunimui žengti sunkiu, daug pasiaukojimo ir atsidavimo reikalaujančiu sportinės karjeros keliu.
Ne tik balso galimybėmis, bet ir akrobatiniais sugebėjimais scenoje nuolat stebinantis dainininkas Donatas Montvydas sako, kad galutinį rezultatą visada lemia įdėtas darbas. Ir visai nesvarbu, ar tai – repeticijų, ar sporto salė.
„Muzika, krepšinis ar verslas – tai tik formos, padedančios kiekvienam realizuoti save kaip asmenybę ir atskleisti savo charakterį. Nebūtina prisirišti prie konkrečios saviraiškos formos, tačiau jeigu kažką darai – tai tik iš visos širdies“, – pabrėžė D. Montvydas.
Įdomus, atviras interviu su Lietuvos operos profesionalu, Lietuvos klasikinės muzikos žvaigžde Lietuvos operos ir baleto teatro orkestro dirigentu Martynu Staškumi ir italų tenoru bei meno vadovu Donato Ravini apie italų klasikinę muziką, meilę moteriai ir muziko profesijas.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode