Sprogimas

Vienoje iš teisėjų korupcijos istorijoje – smūgis liudytojui, buvęs teisėjas išteisintas


teismastmVilniaus apygardos teismas išteisino vienoje iš teisinės korupcijos bylų prekyba poveikiu kaltintą buvusį Regionų apygardos administracinio teismo teisėją, buvusį Teisėjų tarybos narį Gintarą Čekanauską, o pagrindinį šios ir kitų galimos korupcijos bylų liudytoją Drąsutį Zagrecką paskelbė neteisėtai atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės. 

D. Zagreckas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 metų kovo 20 dienos nutartimi, ji yra įsiteisėjusi.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas mano, kad įstatymas D. Zagreckui dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikytas nepagrįstai, nes pagal tą nuostatą nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiami asmenys, dalyvavę organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausę nusikalstamam susivienijimui. D. Zagreckui įtarimai dėl nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės nebuvo pateikti.

Konstatavus, kad D. Zagreckas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas neteisėtai, jo parodymai pripažinti kaip neatitinkantys Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Įstatymas numato, kad įrodymais gali būti tik Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir teisėtais būdais gauti duomenys.

Tuo metu eksteisėjas G. Čekanauskas išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Bylą kelerius metus nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad iš G. Čekanausko pusės nebuvo realaus ir tikro susitarimo bei ketinimo gauti kyšį.

„Duomenų, kurie patvirtintų, jog ketino ar bandė realiai daryti kokį nors poveikį baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teisėjui, nenustatyta. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad G. Čekanauskas veikė esant tiesioginei tyčiai ir siekė D. Zagrecko pageidaujamo rezultato“, – rašoma teisėjų Gintaro Dzedulionio, Audriaus Cinino ir Daivos Kazlauskienės nuosprendyje.

Teisėsauga kaltino G. Čekanauską, kad vykdydamas buvusio kurso draugo advokato D. Zagrecko prašymą, jis paėmė kyšį, jog paveiktų teisėją Rimą Šviriną, nagrinėjusį D. Zagrecko kliento bylą.

Tuometinis Kauno apygardos teismo teisėjas R. Švirinas nagrinėjo Giedriaus Valatkevičiaus baudžiamąją bylą  dėl prekybos žmonėmis. G. Valatkevičius kaltintas 16 metų ir 18 metų vaikinų išnaudojimu. Vargingose šeimose augę jaunuoliai 2015 metais buvo išvežti į užsienį ir verčiami daryti nusikaltimus – jie iš namų ir automobilių vogė maisto produktus, įvairius daiktus, o grobį atiduodavo verbuotojams. Šioje byloje G. Valatkevičiui grėsė reali laisvės atėmimo bausmė.

Kaip nustatė teisėsauga, tam, kad G. Valatkevičius išvengtų realios laisvės atėmimo bausmės iš viso skirta 17 tūkst. eurų – 2 tūkst. eurų svarstyta perduoti G. Čekanauskui už tarpininkavimą, likusius galbūt prekybos žmonėmis bylą nagrinėjančiam teisėjui. Šiuos pinigus G. Valatkevičius iš Druskininkų atvežė į biurą Vilniuje tuometiniam savo advokatui G. Zagreckui.

Kaltinimas eksteisėjui G. Čekanauskui grįstas su teisėsauga bendradarbiaujančio valstybės saugomo liudytojo D. Zagrecko parodymais. Jis šioje byloje buvo sulaikytas 2019 metų vasarį.

Advokatas įtartas, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis ir fizinis asmuo, trukdė prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su ikiteisminio tyrimo atlikimu susijusias pareigas. 

Susipažinęs su pranešimu apie įtarimą, D. Zagreckas vėliau parašė pareiškimą, kad pripažįsta padaręs pareiškime apie įtarimą nurodytas nusikalstamas veikas, tai yra papirkimą ir piktnaudžiavimą savo kliento naudai.

„G. Čekanauskui pasiūliau 10–15 tūkst. eurų tikslu paveikti teisėją R. Šviriną. Dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailiuosi bei pasižadu aktyviai padėti atskleisti šias nusikalstamas veikas“, – prisipažinime rašė advokatas. 

Po metų prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą D. Zagreckui, nes jis aktyviai padėjo atskleisti organizuotų grupių padarytas nusikalstamas veikas ir atleisti advokatą nuo baudžiamosios atsakomybės. 

Teismas rėmėsi EŽTT ir LAT praktika

Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija savo sprendimą dėl D. Zagrecko grindė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikomis.

EŽTT yra pabrėžęs, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais, tačiau tai kelia ir tam tikrų rizikų.

„Tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti keblių (jautrių) klausimų ta apimtimi, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto“, – rašoma nuosprendyje.

Pasak jo, analogiškos praktikos dėl asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės parodymų vertinimo, laikomasi ir LAT bylose.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad vertinant asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymų savarankiškumą, objektyvumą, patikimumą turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus.

Baudžiamajame kodekse nustatyta, kad asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu prisipažino dalyvavęs darant nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti tos grupės nusikalstamas veikas.

„Dėl šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos tokia bendrininkavimo forma kaip organizuota grupė ar nusikalstamas susivienijimas D. Zagreckui nebuvo inkriminuota, tačiau, kaip matyti iš prokuroro nutarimo, patvirtinto ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, ir dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 1 straipsnio 1 dalies pagrindu (tai yra atskleidus organizuotos grupės nusikaltimus – BNS)“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje.

Pasak Vilniaus apygardos teismo, per teisminį nagrinėjimą gynyba atkreipė dėmesį į tai, kad D. Zagreckas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės neteisėtai.

Tuo metu kaltinimą palaikanti prokurorė atsisakė vertinti atleidimo nuo atsakomybės pagrįstumą ir teisėtumą, Ji aiškino, kad prokuroro nutarimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra patikrintas ikiteisminio tyrimo teisėjo įsiteisėjusia nutartimi, o D. Zagrecko veiksmų teisinis vertinimas nėra šios bylos dalykas.

Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad laikosi nuomonės, jog nagrinėdamas bylą teismas privalo įvertinti, ar tokio asmens parodymais galima remtis ir spręsti dėl G. Čekanauskui ir G. Valatkevičiui pateiktų kaltinimų pagrįstumo. 

Teisėjai atkreipė dėmesį, kad viso proceso metu D. Zagreckas apklaustas ne vieną ir ne du kartus, kiekvieną kartą jis nurodydavo aplinkybes, kurios sutapo dalyje dėl susitikimų su G. Čekanausku laiko, vietos ir pokalbių temų.

„Tačiau jo parodymai faktiškai visą laiką buvo nevienodi aiškinant aplinkybes dėl pinigų, G. Čekanausko pozicijos ir atsakymų“, – paskelbė teismas.

D. Zagreckas teisme aiškino norėjęs, kad jo ginamajam nebūtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė, dėl to jis prašė G. Čekanausko pasikalbėti su bylą nagrinėjančiu teisėju ir sužinoti, kaip būtų galima to pasiekti.

Ką konkrečiai darė G. Čekanauskas, advokatas tvirtino nežinąs. Pasak jo, teisėjas niekada nėra sakęs, ar bus teigiamas, ar neigiamas rezultatas. G. Čekanauskas jam yra sakęs, kad kalbėjo su teisėju R. Švirinu, bet aiškaus atsakymo negavo.

Bylos duomenimis, pinigai – 17 tūkst. eurų – buvo paimti iš G. Valatkevičiaus, tačiau nebuvo perduoti G. Čekanauskui.

Teisėjai atkreipė dėmesį, kad, susipažinęs su pranešimu apie įtarimą, D. Zagreckas 2019 metų kovą parašė pareiškimą, kuriame nesugebėjo tiksliai nurodyti sumos, jis teigė, kad G. Čekanauskui pasiūlė 10–15 tūkst. eurų, kad paveiktų teisėją R. Šviriną.

„Teismas šioje byloje nevertina D. Zagrecko elgesio, tačiau jo paties nurodomos prieštaringos aplinkybės dėl pinigų kiekio, dėl pinigų vartojimo savo reikmėms neleidžia paneigti minėtų jo kolegos prielaidų, kad pasakojimais apie galimybę daryti įtaką dirbusiems teisėjams, paprasčiausiai siekta nesąžiningai sureikšminti savo paslaugas ir užsidirbti“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismo teisėjai.

Buvęs advokatas D. Zagreckas dabar yra saugomas valstybės, jo parodymais remiamasi ir kitose byloje, kuriose įtarimai dėl galimos korupcijos pateikti buvusiems advokatams ir teisėjams. Valstybės saugomą liudytoją į apklausas teismuose atlydi kaukėti policijos pareigūnai.

Tuo metu kartu su G. Čekanausku teistą buvusį D. Zagrecko klientą G. Valatkevičių teismas pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu ir skyrė jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vyras anksčiau teistas, jo teistumai neišnykę.

Pasak Vilniaus apygardos teismo, pokalbių detalės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog įrodyta, kad G. Valatkevičius norėjo, jog advokatas D. Zagreckas, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui, paveiktų teisėją R. Šviriną.

„(..) pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir davė tam asmeniui – advokatui D. Zagreckui didesnės negu 250 MGL vertės kyšį“, – nusprendė teismas.

R. Švirinui įtarimai nebuvo pateikti, jis savo noru paliko darbą Kauno apygardos teisme ir perėjo dirbti į teismą Alytuje.  

Vilniaus apygardos teismo nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

BNS nuotr.

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

 

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode