Sprogimas

Tautinių kostiumų paklausą augina ir valstybinės šventės, ir Dainų šventė

auginaLietuvos valstybės šventės – Vasario 16-oji, Kovo 11-oji bei Liepos 6-oji – paprastai išaugina tautinių kostiumų paklausą, nors tokiais drabužiais besipuošiančių vasarą yra kur kas daugiau. Be to, šiemet tautinių kostiumų paklausa išaugo dėl būsimos Dainų šventės, sako šiuos kostiumus siuvantys ir nuomojantys žmonės.   

Kostiumus siuvančio ir nuomojančio Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautinio kostiumo specialistė Danutė Keturakienė sako, kad vasario ir kovo šventėms paprastai išnuomojama 10-15 kostiumų, o Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai – 8-10 kartų daugiau.  

„Daugiau žmonių siuvasi asmeniškai, ne nuomoja. Nuomoja nedažnai. Lauke yra šalta ir reikalingi šilti viršutiniai rūbai – labai mažai to kostiumo matosi po paltu. Skirtingai negu vasarą, kada galima parodyti drabužį, jo grožį. Tie žmonės, kurie kviečiami į oficialius renginius, jau turi pasisiuvę kostiumus“, – BNS sakė D. Keturakienė.

„Labai daug yra norinčių išsinuomoti liepos 6 dienai. Jau dabar užsisako, bet nutrauksime registraciją. Tiesiog nebeturime tiek kostiumų, kiek yra norinčių“, – pridūrė D. Keturakienė.

Anot jos, dabar jau užsakyta išnuomoti 80 kostiumų, tačiau daugėja ir siuvimo užsakymų: „Nėra tokio masinio, bet intensyvėja paklausa“. 

„Tautinio kostiumo nenusipirksi, kada panorėjęs, kai šaus mintis į renginį kokį nueiti juo pasipuošus, net ir kovo 11-ąją. Nėra kur. Reikia siūdintis, reiškia, iš anksto užsakyti. Nėra ir tokios paklausos, kad apsimokėtų atidaryti parduotuvę“, – aiškino D. Keturakienė. 

Tautinių drabužių siuvyklos Klaipėdoje meistrė Regina Kalinauskienė sakė negalinti pasakyti, kiek tokių kostiumų pasiuva žmonėms, norintiems jais pasipuošus švęsti Vasario 16-ąją ar Kovo 11-ąją.      

„Išsikalbam su moterimis, kodėl siuvasi. Per pastaruosius penkerius metus gal dvi ar trys neslėpė, kad pasipuošti per valstybines šventes. Visos kitos – vestuvėms, fotosesijoms, bet, matyt, ir per valstybines šventes išsitraukia iš spintų. Priimu užsakymus pusmečiui į priekį, nes reikia audinius susirasti, išsiausti, pasiūti, primatuoti... Daug darbo“, – BNS pasakojo siuvėja. 

Anot jos, vis daugiau tautinių kostiumų ji pasiuva vaikams ir paaugliams: „Aktyviai mokyklose švenčiamos valstybinės šventės“. 

Astos Dambrauskienės siuvimo įmonės „Tautiniai rūbai“ atstovė, nenorėjusi viešinti pavardės, BNS teigė, kad prieš šventes labiau susirūpinama ne drabužiais, o aksesuarais: kaklaraiščiais, juostelėmis varlytėmis, skaromis. 

Ji taip pat sakė, kad susidomėjimas šiais drabužiais jaučiamas: „Skambina, klausia kainų. Domisi“. 

Kauno įmonės „Rūta žalioji“ savininkas Mindaugas Tamošaitis BNS teigė, kad pastarosiomis savaitėmis skambino daug žmonių. Anot jo, šiemet tautinių kostiumų paklausą išaugino vasarą vyksianti Dainų šventė. 

„Lietuviai viską daro paskutinę minutę. Kaip beprotnamis buvo, reikia reikia reikia. Valandomis siuvėjos yra surašytos, kada kuri ką siuva. O jeigu ateina žmogus pirkti iš gatvės ar kažką įsigyja e. parduotuvėje ir jeigu reikia dar pataisyti, grafikas dar labiau įsitempia“, – BNS teigė M. Tamošaitis. 

Pasak D. Keturakienės, tautinis kostiumas paprastai kainuoja 800-1000 eurų. 2 tūkst. eurų kainuotų kolekcijos kostiumas, kai siuvinėjama rankomis, audžiama senovinėmis staklėmis, pasiuvama sermėga, apsiaustas.  

„Rūta žalioji“ tautinius drabužius siūlo nuo maždaug 400 eurų. Pavyzdžiui, žemaitiškas moteriškas tautinis kostiumas gali kainuoti nuo 370 iki 900 eurų, suvalkietiškas Kapsės – beveik 1300 eurų.

Redaktorė Roma Pakėnienė

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode