Sprogimas

Krikščionių profsąjungos pirmininkas A. Globys: teismuose ginti sąžinės, religijos ir žodžio laisvę jau tenka ir Lietuvoje

profskrikscioniuTrečius metus veikiančios Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos (trumpinys Krikščionių profsąjunga) pirmininkas Audrius Globys pasakoja apie neįtikėtinai greitai besikeičiančią situaciją pasaulyje ir Lietuvoje, kai jau Vakarų šalyse krikščionys ima susidurti su diskriminacija ir tam tikrais persekiojimais mokyklose, universitetuose, žiniasklaidos priemonėse ir visuomeninėje veikloje. Jis pasakoja apie tokių reiškinių priežastis ir dalijasi per dvejus metus nuveiktais darbais bei ateities vizijomis.

Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga skaičiuoja trečius veiklos metus. Kas paskatino įkurti būtent tokią profsąjungą?

Matydami vis dažnesnes ir agresyvesnes cancel kultūros apraiškas, bandymus marginalizuoti ir iš visuomeninio gyvenimo išstumti krikščioniškas vertybes deklaruojančius asmenis, nutarėme vienytis ir kurti organizaciją, kuri padėtų krikščionims darbo aplinkoje ginti savo teises.

Medikai, universitetų dėstytojai betarpiškai bendraudami su kolegomis užsienyje sužino apie įvairius cancelinimo faktus, jei pastarieji nesilaiko administracijos formuojamos ideologinės linijos, yra pamažu išstumiami iš akademinės aplinkos, siaurinamos ir netgi uždaromos ideologinės krypties nepalaikančios programos. Tuo tarpu studentams, pasirinkusiems „netinkamas“, krikščioniška pasaulėžiūra paremtas, bet neatitinkančias progresyvistinių ideologijos naratyvų kursinių, magistrinių darbų ar disertacijų temas, visaip kliudoma gintis baigiamuosius darbus, rašomi neigiami vertinimai. Prasideda kabinėjimasis prie įvairių smulkmenų.

Apmaudu, bet tokių apraiškų jau tenka stebėti ir Lietuvoje. Universitetuose susiduriama su spaudimu, kad kai kurios temos būtų tiesiog eliminuotos iš viešo diskurso. Visai kaip sovietmečiu.

Todėl krikščionių profsąjunga ir buvo įkurta, siekiant ne tik solidarizuotis su diskriminuojamais ar persekiojamais krikščionimis, bet ir padėti jiems apsiginti.

O gynyba teismuose, kaip rodo užsienio pavyzdžiai, iš tiesų kainuoja nemažai. Pavyzdžiui, Suomijos politikės P. Rasinen byla, tebesitęsianti dar nuo 2019 metų, vien tik pirmos instancijos teismuose jai kainavo virš 50 tūkst. eurų. Bylą jai iškėlė ne koks privatus asmuo, bet generalinė šalies prokurorė, turinti visus institucinius resursus teisiškai persekioti. Kartu tai yra įbauginimo priemonė ir kitiems. Tiesa, P. Rasinen nepabūgo, ji ginasi ir kartu siekia apginti ir mūsų visų sąžinės ir religijos laisvę. Todėl tokios bylos kaip P. Rasinen yra vadinamos strateginėmis, nes jos kuria teisinius precedentus tiek dėl viešų pasisakymų, tiek dėl Šv. Rašto citavimo.

Kitose šalyse tokios bylos taip pat labai brangios, pavyzdžiui, JAV jos kainuoja šimtus tūkstančių JAV dolerių. Dauguma atvejų žmonės jas laimi, tačiau kol bylinėjasi, tuos resursus reikia turėti.

Tokiose situacijose taip pat yra labai sunku ir yra svarbus psichologinis ir dvasinis palaikymas.

Visi šie vykstantys procesai parodė didžiulį poreikį susitelkti, kad galėtume panašiose situacijose Lietuvoje atsidūrusiems krikščionims suteikti visokeriopą paramą: psichologinę, dvasinę, finansinę, išviešintume tokius atvejus, padrąsintume nepasiduoti cancel kultūrai ir iš jos kylančiai savicenzūrai, nepalikti vienų tų, kurie ryžtasi priešintis ir kovoti šią sunkią, bet visiems laisvę ir tiesą branginantiems žmonėms prasmingą kovą.

Todėl bendradarbiaujame ir su tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, su „Alliance defending freedom“ (ADF), kurios visame pasaulyje gina teisiškai persekiojimus krikščionis, semiamės patirties iš jų.

Kokie yra profesinės sąjungos tikslai ir veikimo būdai?

Šiuo metu esame išsigryninę tris strategines veiklos kryptis.

Pirmoji – tai telkimas ir solidarumas. Skatiname krikščionis telktis, nes žmonės stipresni ir drąsesni, kai turi juos remiančią bendruomenę, o solidarumas, kaip žinia, yra vienas iš pagrindinių Katalikų bažnyčios socialinio mokymo principų.

Antroji veiklos kryptis yra ugdymas ir formacija. Mums svarbus ne tik profsąjungos narių, bet ir visuomenės ugdymas. Todėl nuolatos organizuojame įvairius mokymus, pavyzdžiui, jau turėjome apie Katalikų Bažnyčios socialinį mokymą, dorybių ciklą apie teisingumo, protingumo, tvirtumo, susivaldymo dorybes, kas yra žmogus, kas yra laisvė, viltis, krikščionybė, apie dalyvavimą blogyje, kiek vėliau planuojami apie darbo santykius ir darbuotojų teises. Juos įrašome, vėliau transliuojame, paruošiame mokymų turinio pagrindu ir straipsnius. Taip pat rengiame konferencijas, organizuojame vidinius mokymus-seminarus, rašome švietėjiško pobūdžio straipsnius. Bendradarbiaujame su žiniasklaida, naudojamės socialiniais tinklais Facebook, Youtube, nuolat leidžiame naujienlaiškį, taip pat viską galima rasti ir mūsų internetinėje svetainėje: https://krikscioniuprofsajunga.lt/

Mūsų organizacijos nariams kasmet organizuojame rekolekcijas, nes mums svarbus ne tik profsąjungos bendruomenės intelektualus tobulėjimas, bet ir vidinė dvasinė branda.

Trečioji veiklos kryptis yra informavimas ir gynimas. Labai svarbu, kad žmogus, susidūręs su savo teisių ir laisvių pažeidimais ar bet kokia diskriminacija, neliktų vienas.

Turime savo teisininkus, taip pat bendradarbiaujame su advokatų kontora, savo nariams teikiame konsultacijas. Teisinė pagalba mūsų nariams visuomet suteikiama, kai reikia apginti darbuotojo interesą, pavyzdžiui, norima jį atleisti ir neišmokėti priklausančios kompensacijos, neteisėtai sumažinti atlyginimą ir t.t. jau turėjome ir tokių atvejų, kai padėjome apsiginti savo nariams prieš darbdavius.

Be teisinės gynybos ne mažiau svarbus yra ir informavimas apie procesus, kurie vyksta kitose šalyse, ir kokios grėsmės su jais ateina pas mus. Žinoma, viešiname atvejus, kurie įvyksta ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, kai mūsų profsąjungos narys žurnalistas V. Savukynas paskelbė savo FB paskyroje Teisingumo ministrę kritikuojantį įrašą, LRT etikos kontrolierė įvardijo jį pažeidusiu etiką ir įpareigojo pašalinti įrašą, o LRT administracijai rekomenduota V. Savukynui skirti nuobaudą. Žurnalistas su tuo nesutiko, kreipėsi į LRT Tarybą prašydamas tokį sprendimą naikinti. LRT tarybai palikus galioti tokį kontrolierės sprendimą žurnalistas savo teisę į žodžio laisvę gina teisme.

Mes ne tik palaikėme jį, dalinomės informacija apie šį atvejį, bet ir paskelbėme solidarumo akciją #StopLRTcenzūrai, kurios metu siekta atkreipti dėmesį į žodžio laisvės problemą šioje žiniasklaidos priemonėje, taip pat padedame ginti savo teises teisme.

Šiuo metu yra labai sunerimę mūsų profsąjungos nariai medikai bei farmacininkai. Sveikatos apsaugos ministrui savo įsakymu įteisinus cheminį abortą galimos įvairios darbdavių reakcijos, jei, tarkime, medikai atsisakys jį skirti ar farmacininkai parduoti preparatą nenorėdami daryti kompromisų su savo sąžine bei religiniais įsitikinimais ir tokiu savo veiksmu bendradarbiauti blogyje. Turime būti pasirengę ir tokioms situacijoms.

Mūsų profsąjunga gina tik fizinius asmenis, tačiau stebime bendrą situaciją visur. Ir ji labai neraminanti. Pavyzdžiui, Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), kurios vadovaujasi krikščioniškomis vertybėmis, neskiriamas projektinis finansavimas ar net atimamas paskirtas, motyvuojant, kad tos organizacijos yra neva diskriminuojančios, nes pasisako prieš valdančiųjų siūlomą partnerystės įstatymą, siūlo alternatyvius tos pačios lyties asmenų bendram gyvenimui teisinio sureguliavimo sprendimus ar nepritaria Stambulo konvencijai.

Susiduriame su paradoksalia situacija, kai NVO, kuri vadovaujasi LR Konstitucija bei įstatymais apkaltinama diskriminacija dėl to, kad nesivadovauja įstatymais, kurie dar net nėra priimti ir konvencija, kuri nėra ratifikuota ir jai savo teises tenka ginti teisme. Situacija absurdiška, bet ji tokia yra.

Tokios situacijos labai veikia ir atskirus žmones – jie patiria tam tikrą spaudimą nedalyvauti pilietinėje veikloje, slėpti savo įsitikinimus, vis labiau įsigali savicenzūra.

Krikščionių profsąjungos dvasinis vadovas yra kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos (LKBK) redaktorius? Kodėl Jums buvo svarbu turėti dvasinį vadovą?

Kardinolas S. Tamkevičius SJ labai gerai supranta vykstančius procesus. Jis nekartą yra pasakęs, kad nors gyvename kitame laikmety, bet procesai panašėja į tuos, kuriuos teko matyti savo jaunystėje. Sovietmečiu priešas buvo labai aiškus, nors, nebuvo viešai deklaruojama, kad „mes persekiojame Bažnyčią, tikėti draudžiama“. Net SSRS Konstitucijoje buvo įtvirtinta tikėjimo laisvė. Nepaisant to, tikėjimas visomis priemonėmis buvo stumiamas iš viešojo gyvenimo: ribotas kunigų priėmimas į seminarijas, drausta vaikų katechizacija, kunigai buvo už ją kalinami, nepriklausantys komunistų partijai diskriminuojami...

Gal būtų ir pernelyg drąsu sakyti, bet mūsų profsąjungos veikla yra savotiškas LKBK veiklos tęstinumas tik kitu laiku ir kitomis sąlygomis. Panašiai kaip LKBK esminė misija buvo tikinčiųjų persekiojimo atvejų viešinimas ir jų sklaida užsienyje, taip šiandien mes atliekame panašią, gal kiek atvirkštinę funkciją – viešiname tuos krikščionių persekiojimo, žodžio, sąžinės ir tikėjimo laisvės pažeidimus, kurie jau vyksta užsienyje (pavyzdžiui, Suomijos politikės P. Rasinen teisinis persekiojimas dėl pacituotos Biblijos) .

Todėl mums labai svarbus Eminencijos dvasinis palaikymas, išmintingas patarimas, padrąsinimas aktyviai veikti ir ginti sąžinės, religijos ir žodžio laisvę.

Kas finansuoja Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinę sąjungą? Iš kur gaunate lėšų savo veiklai?

Pagrindiniai mūsų pajamų šaltiniai yra nario mokestis ir parama surinkta iš GPM. Taip pat nuolatos gauname gyventojų, organizacijų paramą. Tos paramos sumos nėra didelės, bet jos periodinės, nes žmonės mato problemas ir su mumis solidarizuojasi.

Lietuvoje jau įprasta kiekvienais metais deklaruojant pajamas skirti 1,2 proc. GPM kuriai nors paramą galinčiai gauti organizacijai, pavyzdžiui, mokyklai, vaikų darželiui, parapijai, bendruomenei, nevyriausybinei ar labdaros organizacijai. Taip pat kai kas skiria ir 0,6 proc. GPM kuriai nors politinei partijai. Tačiau daugelis nežino, kad galima skirti dar papildomai ir 0,6 proc. GPM kuriai nors iš Lietuvoje veikiančių profsąjungų.

Taigi, kiekvienas galime skirti iš viso 2,4 proc. savo sumokėtų gyventojų pajamų mokesčio. Ir tai mums nieko nekainuoja. Mes tuos mokesčius jau esame sumokėję valstybei, ir ji iš mūsų sumokėtų mokesčių 2,4 proc. GPM leidžia mums patiems kiekvienais metais perskirstyti – 1,2 proc. paramos gavėjo statusą turinčioms organizacijoms, 0,6 proc. tik politinėms partijoms ir 0,6 proc. tik profesinėms sąjungoms. Ir šios trys galimybės nekonkuruoja tarpusavyje, t.y. jei vienai iš jų neskirsite GPM dalies, ta dalis sugrįš atgal į valstybės biudžetą, kaip nepaskirstytas GPM. Negalima profsąjungoms tenkančios dalies perleisti pvz. paramos gavėjams mokykloms darželiams, ar atvirkščiai. Tai visiškai skirtingos GPM paskirstymo eilutės, tokios, kokios yra.

Džiaugiamės, kad jau pirmaisiais veiklos metais surinkome net 40 tūkst. eurų iš GPM. Tiesa, pirmieji mūsų veikos metai sutapo su karu Ukrainoje. Todėl visas tais metais surinktas lėšas iki paskutinio euro, skyrėme įvairioms programoms, skirtoms nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams remti. Išsamiau apie paramą, skirtą nuo karo nukentėjusiai Ukrainai, galima susipažinti Krikščionių profsąjungos 2022 m. ir 2023 m. veiklos ataskaitose patalpintose mūsų internetiniame puslapyje.

Pernai iš GPM surinkome 68 910,69 eurų ir šias lėšas naudojame Krikščionių profsąjungos veiklos stiprinimui ir finansinio fondo telkimui. Pradėtas telkti finansinis fondas yra skirtas teisinei narių gynybai. Iš 2023 metais gautos GPM paramos į fondą atidėta 20 tūkst. eurų, kitas lėšas planuojame išleisti profsąjungos aktyvios veiklos vykdymui t.y. profsąjungos bendruomenės ir visuomenės intelektualiam ir dvasiniam stiprinimui: mokymų, konferencijų, seminarų, diskusijų organizavimui, straipsnių rašymui, veiklos viešinimui bei administravimo išlaidoms padengti.

Jei per kokius penkerius metus sugebėsime sutelkti šimto tūkstančio ar daugiau eurų organizacijos finansinį fondą, žmonės tikrai pasijaus saugiau, nes profesinė sąjunga galės prisidėti net ir prie labai brangiai kainuojančios teisinės jų gynybos.

Ne kiekvienas iš mūsų galime būti pirmose linijose, ne kiekvienas iš mūsų esame dėstytojas, mokytojas, žurnalistas ar medikas, pareigūnas ir nebūtinai asmeniškai savo darbe susiduriame su religijos, sąžinės ar žodžio laisvės ribojimais, tačiau kiekvienas galime solidarizuotis su tais žmonėmis, kurie susiduria jau dabar ar susidurs ateityje. Lietuvos krikščionių darbuotojų profsąjunga ir yra ta solidarumo platforma. Galima prie mūsų veiklos prisidėti įvairiai: tapti nariu, pervesti GPM dalį, skirti paramą, kviestis į savo bendruomenes, dalintis informacija.

Šių metų GPM rinkimo tikslas, toks pat kaip ir 2023 m. – profsąjungos veiklos stiprinimas ir finansinio fondo tolimesnis telkimas, todėl kviečiame visus Lietuvosgeros valios žmones branginančius religijos, sąžinės ir žodžio laisvę paskirti 0,6 % nuo GPM dalį Krikščionių profsąjungai.

Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos komunikacijos vadovė Diana Karvelienė

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode