Ar nesate vienas iš tų, kurie atideda savo gyvenimą? Turite svajonių, bet vis sau kartojate, kad jas įgyvendinsite po to, kai kas nors pasikeis. Vėliau. Viską nuveiksite vėliau, net jei realių kliūčių tai atlikti dabar nėra. Pasirodo, atidėtas gyvenimas yra gerai psichologų žinomas fenomenas - kuriam tipui save priskirtumėte? Kaip išspręsti šią sėkmę atbaidančią problemą?
Kaip dažnai mes manome, kad dabartis – tai tarytum juodraštis ar savotiška generalinė repeticija prieš puikią, visavertę ateitį. Ir prasidės ji tada, kai (pasirinkite sau tinkamą variantą):
praturtėsiu,
ištekėsiu arba išsiskirsiu,
sulieknėsiu,
nusipirksiu savo būstą,
susirasiu gerą darbą,
sutiksiu savo vienintelį ar vienintelę,
paaugs vaikai...
Šis sąrašas praktiškai gali būti begalinis ir priklauso nuo kiekvieno fantazijų ir norų. Kol mes gyvename dabartyje laukdami puikios ateities, mūsų asmeninis realus gyvenimas prabėga pro šalį.
Žinoma, nieko gero iš to nėra, ir reikia su tuo kovoti. Psichologai atidėto gyvenimo sindromą laiko liga – neuroze.
Vienas pirmųjų šį sindromą XIX a. aprašė anglų rašytojas Josephas Rudyardas Kiplingas. Jis pasakojo apie kolonizatorių gyvenimą kolonijose, kuris buvo panašus į repeticiją. Kolonizatoriai svajojo apie tuos laikus, kai sugrįš namo turtingi ir pradės gyventi laimingą gyvenimą. Iš tikrųjų jie taip ir numirdavo belaukdami.
Atidėto gyvenimo neurozė turi savo požymių
Svarbiausias skirtumas tarp sveikų žmonių ir sergančiųjų šia neuroze yra tas, kad pirmieji sprendžia problemas, kai jų atsiranda, įgyvendina troškimus, o neurotikai atidėlioja savo veiksmus, surasdami milijonus priežasčių ko nors nedaryti dabar pat.
Psichologai nurodo dar 8 simptomus, kurie patvirtina atidėto gyvenimo sindromą. Siūlome pasitikrinti.
1. Gyvenimas dėl ateities, ignoruojant šią dieną.
Žmogus mano, jog sunkus (nuobodus ) egzistavimas atsipirks vėliau. Beje, toks požiūris buvo skiepijamas žmonėms sovietmečiu. Jie turėjo vadovautis lozungu „Mes kuriame šviesią ateitį“, kentėti nepriteklius dabar ir „maitintis“ svajonėmis.
2. Sunkumai pasirenkant konkrečius tikslus.
Neurotikas nekelia sau tikslo po metų užimti skyriaus vadovo postą ir gauti didesnį atlyginimą. Jis mąsto: „Kai aš būsiu turtingas...“
3. Polinkis taupyti, o ne leisti pinigus.
„Kam man dabar pirkti tokį brangų kostiumą? Kai suliesėsiu...“ „Nėra prasmės švaistyti pinigų gražiems baldams nuomojamame bute. Kai turėsiu savo...“
4. Egzistuoja daug aplinkybių, trukdančių normaliai gyventi dabar.
„Gyvenu su netinkamu žmogumi, ne toje šalyje. Dirbu ne tame darbe...“ Pašalinti šių trukdžių niekaip nepavyksta. Jeigu išnyksta vienas, atsiranda kitas.
5. Užvaldžiusios filosofinės mintys, tačiau praktiškai jokių veiksmų nesiimama.
Arba atvirkščiai: žmogus gyvena savo buitimi, neleisdamas sau net susimąstyti apie savo gyvenimo prasmę.
6. Perdėtas susidomėjimas svetimu gyvenimu.
Pavyzdžiui, alkoholiko žmona, dūsaujanti dėl muilo operų herojų „sunkaus gyvenimo“, nutukusi moteris domisi, kaip smarkiai pastorėjo kažkur už jūrų marių gyvenanti Britney Spears ar kita žvaigždė po gimdymo.
7. Siekis prisiimti atsakomybę už įvykius, kuriuos sukūrė kiti žmonės, o ne patys.
Taip žmogus pasitraukia nuo savo realybės, užpildydamas galvą svetimomis problemomis.
8. Diskomfortas ir nejaukumas, kai reikia parodyti savo sugebėjimus ir talentus.
Apskritai žmonės, kuriems būdingas atidėto gyvenimo sindromas, nebūtinai turi būti silpni ir bevaliai. Jie skirstomi į tris tipus.
Pirmasis tipas
Šiam tipui priskiriami žmonės, kurie, kaip tik atvirkščiai, tiksliai žino, ko trokšta, ir atkakliai to siekia, nepastebėdami nieko aplinkui. Pavyzdys galėtų būti vienas programuotojas, kuris buvo įsitikinęs, kad geriausias gyvenimas jo laukia Amerikoje. Tam tikslui jis mokėsi anglų kalbą, kėlė kvalifikaciją, dirbo dieną naktį, dėl to apleido artimuosius, prarado žmoną. Po daugybės metų jam pavyko atsidurti JAV. Dabar jis dirba Čikagoje po 12 valandų, maitinasi mėsainiais ir tiksliai žino, kad ateityje praturtės ir pradės gyventi. Jam jau 60 metų. Ir jo gyvenime niekas nepasikeitė. Jis visas virto geresnės ateities laukimu.
Antrasis tipas
Šiam tipui priklauso svajotojai, gyvenantys stebuklo, kuris viską pakeis, laukimu. Pavyzdys galėtų būti moteris, įsitikinusi, kad jos gyvenimas yra pilkas tik todėl, kad dar nesutiko tinkamo vyro. Kai sutiks, tai viskas pasikeis.
Trečiasis tipas
Tai žmonės, gyvenantys dėl kitų, susikoncentravę ne į savo, o į svetimus tikslus. „Aš dabar negaliu sau nieko leisti, nes vaikai maži. Kai jie paaugs, tada...“
Ką daryti tiems, kurie aptiko savyje atidėto gyvenimo sindromą?
Kaip pradėti gyventi visavertį gyvenimą? Psichologai tokiais atvejais siūlo dvi išeitis.
I išeitis
Jūs turite teisę nieko nedaryti ir nieko nekeisti. Tačiau prisiimate atsakomybę už savo savarankišką tokio gyvenimo pasirinkimą. „Aš pati pasirinkau tokį gyvenimą ir ieškosiu jame gerų momentų.“
II išeitis
Jums nepatinka pirmoji išeitis, todėl norite keisti savo gyvenimo būdą. Tai padaryti bus nelengva, todėl vertėtų įsidėmėti taisykles, kurios padės pradėti gyventi dabar, o ne atidėlioti gyvenimą neaiškiai ateičiai.
Nuolat priminkite sau, kad gyventi reikia „čia ir dabar“.
Tikriausiai daugiau niekada nebus tokių minučių, tokių įvykių, tokios nuotaikos. Branginkite juos!
Nusistatykite tikslus.
Nuspręskite, kas jums svarbiausia: šeima, karjera, išsilavinimas, turtai, šlovė, bet neapsiribokite tik vienu dalyku.
Pagalvokite, ką galima padaryti dabar pat dėl užsibrėžto tikslo.
Nelaukite ypatingų, palankių sąlygų savo tikslams įgyvendinti. Veikite dabar. Kuo senesnis žmogus, tuo greičiau bėga laikas.
Būtinai planuokite savo laiką ir darbus, kuriuos reikia nuveikti.
Būkite sąžiningi su savimi. Prisipažinkite, kad dažniausiai padaryti darbą jums trukdo paprasta tinginystė, o ne išorinės priežastys.
Mokykitės susikoncentruoti į tai, ką darote dabar, o ne į tai, ką darysite ateityje.
Pasinerkite į dabarties momentą ir užsiimkite maksimaliai gerai tuo, ką pradėjote.
Vis priminkite sau, kad viskas prasideda nuo smulkmenų.
Svajokite apie ateitį, bet prisiminkite, kad jai turi įtakos tik tai, ką darote dabar.
Technologijos.lt
