Buvusią Kretingos kredito unijos kasininkę Renatą Neverauskienę teismas pripažino pasisavinus daugiau nei 223 tūkst. eurų ir skyrė jai realią laisvės atėmimo bausmę.
Klaipėdos apygardos teismo trečiadienį paskelbtu nuosprendžiu moteris pripažinta kalta taip pat ir dėl 362 dokumentų klastojimo.
Teismas nustatė, kad moteris, dirbdama Kretingos kredito unijos Salantų kasoje kasininke, 2008–2012 m. tyčia pagamino netikrus dokumentus (kasos operacijų kvitus).
Kaip pranešė teismas, ji ne tik melagingai nurodė, kad indėlininkai bei kiti įmonės klientai iš savo sąskaitų pasiėmė pinigus, bet ir už juos pasirašė. Šiuos dokumentus nuteistoji panaudojo įmonės finansinėje apskaitoje. Taip ji siekė parodyti tariamai teisėtas finansines operacijas išmokant pinigines lėšas. Tačiau Kretingos kredito unijai priklausančius pinigus – beveik 772 tūkst. litų (daugiau kaip 223 tūkst. eurų) – nuteistoji pasisavino.
Ikiteisminio tyrimo metu moteris neigė jai pareikštus kaltinimus, tačiau bylą pradėjus nagrinėti teisme, ji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi.
Teismas, įvertinęs pastarosios prisipažinimą, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, specialisto išvadas bei kitus rašytinius duomenis, konstatavo, jog finansininkės kaltė įrodyta.
Skiriant jai bausmę, atkreiptas dėmesys į tai, kad visuomenės vertybėms prieštaraujančios moters nuostatos formavosi dar iki nusikalstamo poelgio ir jos veiksmai buvo tokio gyvenimo būdo padarinys.
Teismas nurodė, kad moteris, tęsdama nusikaltimą, savindavosi vis didesnes pinigų sumas (2008 m. pagrobė apie 3 tūkst. eurų, 2012 m. – daugiau kaip 30 tūkst. eurų). Nors ji galėjo pasisavintus pinigus grąžinti, nes turėjo savo nekilnojamojo turto, tačiau ir toliau vogė.
„Atsižvelgta ir į tai, kad dėl nuteistosios veiksmų ikiteisminis tyrimas užtruko. Nuteistoji nepateikė turėtų duomenų apie tikslias pagrobtų pinigų sumas, ginčijo jų dydį. Todėl tyrėjams reikėjo kruopščiai tikrinti įvairius kasos dokumentus, lyginti asmenų parašus ir telktis specialistus, kad šie išsiaiškintų, kas iš tiesų pasirašė finansiniuose dokumentuose. Be to, nors nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos nagrinėjimo teisme buvo praėję 4 metai ir moteris dirbo, turėjo pajamų, ji nukentėjusiesiems neatlygino net mažos dalies padarytos žalos, su pastaraisiais nesusitarė dėl nuostolių kompensavimo“, – rašoma teismo pranešime.
Teismas pažymėjo, kad dėl finansininkės nusikalstamų veiksmų nukentėjo 43 garbingo amžiaus asmenys, kurie patikėjo savo pinigines santaupas kredito unijai ir vylėsi, jog jų lėšos yra saugios.
Pasak teismo, dėl visų šių aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.
Moteriai grėsė ilgesnis negu 3 metų laisvės atėmimo terminas. Teisiamojo posėdžio metu jai prisipažinus kalta, todėl ir galutinė bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu.
Teismas išklausyti nukentėjusiųjų ir kitų proceso dalyvių baigiamųjų kalbų vyko į Salantų kultūros centrą, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Teismas patenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius. Nuteistoji įpareigota pastariesiems atlyginti beveik 47 tūkst. eurų o Kretingos kredito unijai – apie 180 tūkst. eurų padarytą žalą. Be to, toliau pratęstos laikinai apribotos moters teisės į jos nuosavybę, kol ji atlygins minėtas sumas.
Vilnius, vasario 1 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
