Šiandien pristatome tapybą pamėgusius ir savo kūryba džiuginantį menininką mažeikiškį – Virginijų Tamošiūnąį. Apžvelgsime daugiabriaunės talentingos kūrybos motyvus, patyrinėsime ir pasimėgausime nesibaigiančios meninės išraiškos versmėmis ir jautriais potėpių virpesiais. Kartu su autoriumi pakeliausime jo nematomais kūrybinių vizijų labirintais, sužinosime kažką įdomaus ir individualiai savito, todėl galbūt geriau perprasime šiuolaikinės tapybos esmę, iššūkius bei vietą didžiulėje menų karalystėje.
Virginijus Tamošiūnas (Virgis) yra produktyviausias ir bene profesionaliausias šių dienų Mažeikių dailininkas. Gimė 1962 m. Radviliškyje, bet nuo vienių metų augo Šiauliuose. 1988 m. baigė Šiaulių universiteto Dailės fakultetą ir pradėjo dirbti Mažeikių dailės mokykloje, dėsto tapybą ir grafiką. 2007 m. Tarptautinės pašto meno grupės „Correspondances croisees“ narys. 2009 m. Tarptautinės meno grupės „Chanteloube“ narys. 2013 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Menas neturi būti išgalvotas
Dailininkas Virgis yra ne tik puikus tapytojas, bet ir geras pašnekovas. Atrodo, kad visai to nenorėdamas, pokalbio metu jis pasako subtilius ir jautrius, tačiau labai svarbius bei informatyvius dalykus.
„Kūryboje man svarbiausias tikslas ne pateikti produktą, bet perteikti savąjį mąstymą, galvojimą, emocinę patirtį. Komunikuoti su žiūrovu vizualizacijos pagalba. Juk niekada nežinai atsakymo iš anksto, todėl negaliu atsakyti į klausimus – kodėl?, kam?, iš kur? ir dėl ko?... Jie manęs nevargina, bet aš pats vis dar ieškau atsakymų į šiuos ir panašius klausimus, ir kažkodėl tikiuosi, kad jų niekad nerasiu. Juos suradus viskas taptų per daug paprasta ir beprasmiška... Kita vertus, meno kūrinys – tai nėra tik tam tikras abstraktus objektas. Tai šimtai valandų apmąstymų, nusiminimų ir atradimų, pavykusių bei nepavykusių eksperimentų, dienos, savaitės ir mėnesiai „juodo“ darbo (kuris kartais teikia džiaugsmą) ir drobėje įamžinta dalelė autoriaus sielos, dalelė gyvenimo ir išgyvenimų, – pasakojo Virginijus. – Nemėgstu labai estetizuoto, išdailinto meno. Kartais tobulumas yra atstumiantis – norisi matyti ir jausti tikrovės randus, sutrikimą, sėkmes ir nesėkmes, pozityvumą bei agresiją, netikrumą ir atradimo džiaugsmą – visi šie žodžiai ir sąvokos atspindi mūsų dabartinę aplinką, dabartinį gyvenimą. Menas neturi būti išgalvotas. Svarbu, kad būtų tikra – abstraktu ir tikra... Kūrybiškumas yra ne padaryme, bet vyksme. Menas visada buvo, yra ir bus aktyvus ir nepabaigiamas. Nuolat atsinaujinantis ir ateinantis. Tai – procesas. Sąmoningai ar ne, bet vis tik savo tapybos darbais siekiu harmonijos. Vidinės – su savimi ir pasauliu. Grožis slypi kiekvienoje netobuloje būties detalėje ir ji turi būti priimama kaip natūralus gimimo ir pabaigos rezultatas.“
Europoje nesijaučia svetimas
2007 m. Virginijus pirmą kartą dalyvavo šiuolaikinio meno parodoje „Couleur Charbon“ Montaud (Prancūzija) bei 8-oje tarptautinėje grafikos meno bienalėje „Premio Acqui“ (Italijoje), taip atverdamas sau vartus į Europos parodų sales ir galerijas.
Paklaustas, kaip atrado kelius į Prancūziją, dailininkas papasakojo, kad tarptautiniame plenere Plateliuose dalyvavo trys prancūzai, su kuriais Virgis užmezgė bičiulystę ir gavo pirmuosius kontaktus. Vėliau galerijai „Carre d‘artistes“ išsiuntė savo grafikos ir tapybos darbų pavyzdžius, tikėdamasis, kad grafika sudomins išrankią komisiją. Bet grafika nesudomino, tačiau prancūzai susidomėjo tapyba ir prasidėjo apie metus trukęs susirašinėjimas, žvalgymasis, derinimas. Šiandien Virgis yra šios galerijos narys. Norisi pasakyti, kad tai labai didelis tarptautinis mažeikiškio dailininko pripažinimas. 2001 m. pradėjusi gyvuoti galerija šiandien jungia 600 pasaulio tapytojų ir turi įsteigusi 33 filialus visame pasaulyje (Barselona, Lisabona, Niujorkas, Milanas, Berlynas, Roma, Šanchajus ir pan.). „Menas negali būti privilegijos daiktu, jis yra kiekvienam“ yra šios galerijos koncepcija. Ja siekiama, kad žmonės galėtų pamatyti ir įsigyti nedidelio formato ir nebrangius meno kūrinius.Visi darbai yra unikalūs, autentiški ir sertifikuoti.
Virgis paminėjo apie įdomią šios galerijos tradiciją – dedikacijų dienas. Šią dieną dailininkas nuo 10 val. iki 19 val. galerijoje tapo, susitinka ir bendrauja su lankytojais, norintiems palieka dedikacijas, linkėjimus ar autografus. Dailininkas pastebėjo, kad prancūzai labai mėgsta bendrauti ir išsipasakoti, kaip jie supranta meną ar konkretų tapytoją.
Galerija „Carre d‘artistes“ savo tituliniame puslapyje taip pristato menininką iš Lietuvos: „Virgis 12 metų pradėjo lankyti dailės mokyklą ir taip susipažino su menu. Pažintis su dviem prancūzų dailininkais, Anne de Beaufort ir Michèle Volsy, buvo lemtingi dailininko gyvenime, nes Virgis intuityviai pakeitė savo tapybos manierą į abstrakčią tapybą. Šiandien tokiems dailininkams kaip Stanley F. Kline, Robert Motherwell, Pierre Soulages ir Dubuffet įtaką daro Virgio kūryba.“
Parodos – tai emocijos ir gyvenimo būdas
Pabaigus studijas, prireikė daugiau nei 10 metų, kad dailininkas pamažu subręstų ir atsiskleistų. 2001 m. buvo surengta pirmoji personalinė tapybos darbų paroda Plocko (Lenkija) kultūros centre, o vėliau – Mažeikių, Osterburgo (Vokietija), Stendalio miesto (Vokietija) muziejuose, 2010 m. surengtos parodos Prancūzijoje Morlaix galerijoje „Le Regaed Eclaire“ ir Paryžiaus galerijoje „Terre des Arts“, 2011 m. parodos Strasbūro galerijoje „Carre d‘artistes“ ir Grenoblio galerijoje „Ex Nihilo“ (Prancūzija). Šių metų vasario 16 d.–kovo 12 d. Šiaulių dailės galerijoje antrą kartą vyko paroda
„Vienas kūrinys Šiauliams“ susietas su Alma Mater miestu. Ir nieko čia keisto – visi parodos dalyviai yra baigę Universiteto Menų fakultetą arba dirbę jame, o ir miesto gimtadienis šiais metais sutapo su jubiliejine „Saulės“ mūšio data. Žinoma, vieną savo darbą čia eksponavo ir Virginijus Tamošiūnas. Pasirodo, kad paveiksle žaismingai įkomponuotas užrašas „Tilžės 161“ yra buvęs dailininko namų adresas.
Dailininko namuose kaskart gimsta vis nauji darbai. Viena krūvelė paruošta į vieną galeriją, kita – į kitą. Šiais metais laukia dar viena atsakinga personalinė darbų paroda galerijoje „Carre d‘artistes“ Lione (Prancūzija).
Tarp kūrybos ir laisvalaikio
Reikia stebėtis dailininko darbštumu ir neišsenkančia kūrybine jėga. Tapybos darbai alsuoja skaidria energetika ir stipriu emociniu užtaisu. Kažkada darbuose atsiradęs šriftas dailininkui tarnauja kaip plastinis elementas, savo grafine galia labai paįvairinantis ir gyvybe pripildantis spalvines paveikslo plokštumas. Dažo faktūra įvairaus formato drobėse saikinga ir subtili. Virgis sako, kad jam patinka tapyti šviesoje. Per daugelį metų įprato, kad iki pietų užsiima kūryba, o po pietų eina į Dailės mokyklą, kur jo laukia pamokos su jaunaisiais menininkais. Jau ketvirtus metus dailės paslapčių pas Virginijų semiasi ir suaugusiųjų grupė. Ją sudaro apie 17 gabių žmonių, kurių darbus jau buvo galima pamatyti ir įvertinti prekybos centre „Moneta“ vykusioje parodoje. Gegužės mėnesį Mažeikių muziejuje planuojama surengti antrąją parodą.
Daug kam bus netikėta, kad jaunystėje (1986–1991) Virginijus grojo maištingoje grupėje BIX. Kaip gana įdomią laisvalaikio praleidimo formą, dailininkas paminėjo tarptautinės pašto meno grupės „Correspondances croisees“ veiklą. Šios grupės nariai vieni kitiems siunčia įvairius objektus – laiškus draugui, kurie vėliau tampa įdomia ekspozicine vertybe ir būna viešai eksponuojami. Trečioji tokia paroda neseniai įvyko Telšiuose. Joje įvairių šalių kūrėjai pristatė save ir savo „laiškus“.
Vytas ALEKNAVIČIUS
Projektas „Iš praeities – į dabartį“. Remia
