Aukšto rango teisėja, gerai išmananti aplinkosaugos ir konstitucinę teisę, trečiadienį taps pirmąja moterimi, užėmusia Graikijos prezidento postą.
Ekaterini Sakelaropulu (Aikaterini Sakellaropoulou) kandidatūrai jau pritarė dauguma partijų, taip pat kai kurie politikos komentatoriai džiaugėsi, kad sudėtingu graikų užsienio politikai metu kandidatę pavyko išrinkti bendru sutarimu.
„Atėjo laikas Graikijai būti atviresnei ateičiai“, – anksčiau šį mėnesį pareiškė premjeras Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis), pateikęs E. Sakelaropulu kandidatūrą trečiadienio balsavimui parlamente.
Keturis dešimtmečius teisingumo sistemoje dirbanti 63-ejų E. Sakelaropulu nuo 2018 metų vadovavo Graikijos aukščiausios instancijos administraciniam teismui – Valstybės Tarybai. Ji buvo pirmoji moteris, užėmusi šį postą.
Aukščiausiojo Teismo teisėjo dukra E. Sakelaropulu baigė mokslus Paryžiaus Sorbonos universitete ir yra konstitucinės ir aplinkosaugos teisės ekspertė.
Dabartinio prezidento Prokopio Pavlopulo (Prokopis Pavlopoulos) kadencija baigsis kovo mėnesį.
Graikijos prezidentą renka parlamentas.
Norint išrinkti naująjį prezidentą penkerių metų kadencijai reikalingi 200 parlamentarų balsų. Tuo metu E. Sakelaropulu trečiadienį turėtų užsitikrinti per 260 balsų, nes ją palaiko ir pagrindinės opozicinės partijos.
Opozicijos lyderis kairuolis Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) pavadino E. Sakelaropulu „išskirtine“ teisėja ir žmogaus teisių gynėja. Socialistai KINAL irgi parėmė jos kandidatūrą.
K. Mitsotakis, pabrėždamas, kad pasirinkimas laužo tradicijas ne tik todėl, kad E. Sakelaropulu yra moteris, bet ir todėl, kad ji nepriklauso jokiai politinei partijai.
Iki šiol graikų prezidentais dažnai tapdavo aukšto rango partijų nariai, pavyzdžiui, eksministrai.
„Konsensuso dvasia“
K. Mitsotakis sakė, kad E. Sakelaropulu kandidatūra „įkūnija vienybę ir pažangą“.
„Nesislėpkime nuo tiesos, graikų visuomenei vis dar būdinga moterų diskriminacija“, – tvirtino premjeras.
„Dabar tai keičiasi – pradedant nuo viršaus“, – pridūrė jis.
Priimdama nominaciją E. Sakelaropulu sakė, kad tai yra „garbė teisėjai ir šiuolaikinei Graikijos moteriai“.
Prezidentas formaliai yra Graikijos valstybės vadovas ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, bet šis postas iš esmės yra reprezentacinis.
Graikijos prezidentas tvirtina ministrų kabinetą ir pasirašo įstatymus bei techniškai turi teisę paskelbti karo padėtį, bet tik kartu su vyriausybe.
Liberaliojo dienraščio „Kathimerini“ komentatorius Elijas Maglinis (Elias Maglinis) pasveikino sprendimą kandidate į prezidentus iškelti E. Sakelaropulu.
Pasak jo, tai „atnešė konsensuso dvasią, kuri yra visiškai būtina tokiu svarbiu metu užsienio politikoje“, turėdamas galvoje įtampą santykiuose su Turkija dėl energetinių išteklių žvalgymo, teritorinių teisių Egėjo jūroje ir migracijos.
Kai K. Mitsotakis liepą tapo ministru pirmininku, jis sulaukė kritikos, kad ministerijoms vadovauti paskyrė vos kelias moteris.
2017-ųjų Eurobarometro tyrimas rodo, kad 63 proc. graikų mano, jog politikoje pasiekta lyčių lygybė, 69 proc. – darbovietėse ir 61 proc. – vadovaujamose pozicijose.
Tačiau tų pačių metų Eurostato duomenys atskleidė, kad vidutinis valandinis moterų ir vyrų gaunamas atlyginimas iki mokesčių Graikijoje skiriasi daugiau kaip 12 procentų.
Be to, naujausi oficialūs duomenys rodo, kad moterų nedarbo lygis yra didesnis nei vyrų – darbo neturi kas penkta moteris.
Moterys balso teisę Graikijoje gavo 1934-aisiais, nors iš pradžių balsuoti galėjo tik išsilavinusios, ne jaunesnės nei 30 metų moterys.
Pirmoji moteris – Eleni Skura (Eleni Skoura) – į parlamentą buvo išrinkta 1953 metais. Lina Caldari (Lina Tsaldari) 1956-aisiais tapo pirmąja moterimi vyriausybėje, o 2004-aisiais Ana Psaruda Benaki (Anna Psarouda Benaki) išrinkta pirmąja parlamento pirmininke moterimi.
Redaktorė Rūta Androšiūnaitė
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
