Parama dėkojame




Sprogimas

Protestuojantys žemdirbiai siekia jų problemų sprendimo aukščiausiu lygiu

rapsuLietuvos žemdirbiams pirmadienį pradėjus protestus, jų atstovai norėtų, kad ūkininkų problemos būtų sprendžiamos aukščiausiu lygiu, sako Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas. 

„Bendradarbiaujam ir su Prezidentūra ir artimiausiu metu derinam susitikimą, ir, matyt, pavyks suderinti, kad tie klausimai būtų sprendžiami aukščiausiais lygmenimis“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė V. Buivydas. 

Žemės ūkio rūmai pirmadienį aplinkos ir žemės ūkio ministrams įteiks rezoliuciją, kuria valdžios institucijos raginamos įtraukti socialinius partnerius į sprendimų priėmimą, siūloma parlamentinėms politinėms partijoms pasirašyti žemės ūkio ir kaimo plėtros ilgalaikę strategiją kaip nacionalinį susitarimą.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad svarbiausia problema – valdžios nebendradarbiavimas tarpusavyje ir su visuomene.

„Pagrindinis klausimas yra socialinis bendradarbiavimas, visuomenė turi žinoti, dėl ko yra priimami sprendimai. (...) Daugelis priimamų tvarkų, įstatymų nėra suderinami. Jeigu piliečiai kelia problemas, tai valdžios atstovai nelabai kreipia dėmesį“, – spaudos konferencijoje sakė A. Svitojus.

V. Buivydas taip pat teigė, kad 2023 metų sausį ūkininkai valdžios jau prašė dar labiau griežtinti žemės įsigijimą didiesiems ūkininkams bei apriboti jiems Europos Sąjungos (ES) tiesiogines išmokas, tačiau pokyčiai vyksta per lėtai, todėl tie patys klausimai keliami ir naujoje rezoliucijoje, kuri bus įteikta pirmadienį. 

„Šiai dienai tas klausimas (iki 500 hektarų žemės įsigijimo ribojimas privatiems ūkininkams – BNS) vėl yra įtrauktas nepaisant to, kad mes turėjome gal keturis susitikimus su Aplinkos ministerija“, – sakė V. Buivydas. 

„Aš matau kaimo ateitį ne stambiuose ūkiuose, aš matau kaimo ateitį smulkiuose ūkiuose“, – pabrėžė jis.

V. Buivydas nurodė, kad itin svarbu orientuotis ne į dirbamos žemės plotus, tačiau į jos efektyvumą.

„Aš norėčiau, kad mes taptume, kaip olandai, kurie už vieną hektarą gali sukurti produkcijos už 13 tūkst. eurų, o mes hektare vos vieną tūkstantį padarom“, – sakė rūmų vicepirmininkas. 

Anot jo, nors jau anksčiau yra iškeltas tikslas  mažinti atskirtį tarp miesto ir kaimo, realybėje ši atskirtis tik didėja.

„Mes tikslą turime mažinti atskirtį tarp miesto ir kaimo, tačiau dabar viskas, kas buvo daroma eilę metų, ir ne tik Navicko (žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko – BNS) kadencijoje, kad tą atskirtį „ant popieriaus“ mažiname, bet realybėje ji vis didėja ir didėja", – tikino V. Buivydas.

BNS nuotr.

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode