Sprogimas

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu apdovanotas istorikas Povilas Šverebas

sverebaLietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes apdovanojo Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytoją, istoriką Povilą Šverebą. Jo veikla yra ne tik intensyvi, bet ir produktyvi: 2 monografijos, 7 sudaryti ir parengti leidiniai, 80 mokslinių bei per 100 mokslo populiarinimo straipsnių ir bemaž 200 publikacijų Lietuvos istorijos, Žemaitijos paveldo, iškilių asmenybių ir švietimo raidos tarpukario metų Lietuvoje temomis.

 

Aistra krašto pažinimui

Povilas Šverebas gimė Padvarninkų kaime, nuo pusės metų gyveno Sedoje. Dar mokykloje, 1972 m., pradėjo keliauti po Sedos apylinkes. Šia keliavimo ir krašto pažinimo aistra P. Šverebas užkrėtė savo draugus, surengdamas pirmąjį pažintinį dviračių žygį į Renavo dvarą. Vėliau kelionių geografija išsiplėtė ne tik po Žemaitiją, bet ir visą Lietuvą, Latviją, Estiją, Rusiją (Kaliningrado sritis). Visuomenininkas atskleidžia, kad šių žygių metu surinkta medžiaga sėkmingai pasitarnauja net dabar, rengiant publikacijas.

„Norėdamas supažindinti visuomenę ir populiarinti kultūros paveldą, dažnai rengiau ir publikavau straipsnius kultūros paveldo temomis, organizavau kultūros paveldo tvarkymo talkas. Siekdamas įtraukti kuo daugiau jaunimo, pradėjau rengti viktorinas vaikams „Pažinkime gimtąjį slenkstį“ Tirkšliuose, Mažeikiuose, Žemalėje“, – patirtis vardino VDA Telšių fakulteto dėstytojas, kuriam ne svetimas buvo paskaitų skaitymas apie Mažeikių rajono istoriją, legendas ir paveldą nuo pradinukų iki absolventų.

Daugelį metų dirbdamas neatlygintinai, P. Šverebas tapo populiariausiu gidu Mažeikių rajone, o laikraščio „Būdas žemaičių“ surengtame konkurse pelnė Europietiškiausio žmogaus vardą.

Vertingi moksliniai atradimai

 

P. Šverebas – istorikas, visuomenininkas, pedagogas ir švietėjas. Nuolat dalyvauja mokslinėse ir švietėjiškose konferencijose, radijo ir televizijos laidose, skaito viešąsias paskaitas.

1993 m., įkūrus Žemaičių akademiją, visuomenininkas aktyviai įsitraukė į jos veiklą. Kartu su VDA profesoriumi Adomu Butrimu organizavo ekspedicijas ir konferencijas Sedoje, Renave.

Jau tris dešimtmečius aktyvi P. Šverebo visuomeninė veikla ir laiko sąnaudomis neišmatuojamas atsidavimas darbui prisideda prie tautiškumo ir dvasinių visuomenės vertybių ugdymo. Jo surasta nauja faktografinė medžiaga reikšmingai papildė ar net pakeitė ne vienos iškilios asmenybės biografiją. Pavyzdžiui, P. Šverebas surado Dionizo Poškos krikšto metriką ir patvirtino Vytauto Vanago keltą hipotezę, kad poetas tikrai yra gimęs Žemalės parapijoje, o ne Skaudvilės ar Kaltinėnų. Aiškindamasis, kodėl jauno Vytauto Mačernio poezijoje viltis grumiasi su rezignacija, nustatė, kad mokydamasis Sedos vidurinėje mokykloje poetas susirgo džiova ir tai turėjo įtakos jo kūrybai. Dokumentais įrodė, kad Lenkijos pirmasis prezidentas Gabrielius ir Lietuvos Vasario 16-osios akto signataras Stanislovas Narutavičiai yra gimę ne Brėvikių dvare, bet Telšiuose.

Paminėtini P. Šverebo tyrimai apie Telšių valdžios vidurinės amatų mokyklos visų direktorių biografijas, reikšmingais faktais papildytas Telšiuose besimokiusių dailininko Vinco Kisarausko, architekto Edmundo Stasiulio, dirigento Ramučio Balčiūno biografijas, nustatytos meškos atsiradimo Telšių miesto herbe.

Lietuvos kultūros tyrimų instituto Sakralinio meno paveldo skyriaus vadovė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė akcentavo, kad P. Šverebas Lietuvos kultūros tyrimų istorijai svarbus ne tik savo moksliniais tyrimais, bet ir publikacijomis regioninėje spaudoje. „Šie mokslo populiarinimo darbai išsiskiria ypatingai gausiu archyvinės medžiagos naudojimu, kritišku jos vertinimu, nauja faktografija bei mokslinėmis įžvalgomis. Ypatingos pagarbos nusipelno P. Šverebo darbas lokaliniuose archyvuose. Šio kruopštaus darbo dėka buvo atitaisyta ne viena gana plačiai ankstesnėse publikacijose paplitusi klaidinga mintis“, – pabrėžė dr. G. Surdokaitė-Vitienė.

 

Du dešimtmečiai VDA bendruomenėje

Anuometis VDA prorektorius menui ir mokslui prof. A. Butrimas įvertino P. Šverebo sugebėjimus ir 2005 m. pakvietė dirbti į VDA leidyklą, kurioje dirba iki šiol. Nuo 2007 m. P. Šverebas dėstytojauja VDA Telšių fakultete, o nuo 2016 m. – užima ir VDA Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centro tyrėjo pareigas. Istorikas ne tik pats aktyviai įsitraukė į mokslinę veiklą, bet į ją įtraukė ir vietos geriausius kraštotyrininkus bei fotografus, užmezgė ryšius su Rundalės rūmų (Lavija) muziejumi.

Persikėlus gyventi į Telšius, P. Šverebas savo sukauptą patirtį perduoda studentams, didelį dėmesį skirdamas paveldo pažinimui ir jo natūriniams tyrimams. VDA Telšių fakulteto dėstytojas yra jungianti asmenybė, todėl bendradarbiauti ir publikuoti leidiniuose pavyksta prisikviesti įvairių sričių, skirtingų aukštųjų mokyklų ir institutų mokslininkus bei tyrėjus.

VDA Meno ir mokslo prorektorius dr. Marius Iršėnas, atsiliepdamas apie istoriką, sakė: „Povilas Šverebas yra unikali asmenybė, išsiskirianti ypatinga erudicija, plačiu akiračiu, profesionalumu ir universalumu. Jo tyrimai yra platūs, aprėpiantys ne tik bažnyčių varpų, bet ir parapijų, jų tradicijų, dvarų ir švietimo istoriją. Vadovaudamas VDA leidyklai, turėjau progą ne tik susipažinti su P. Šverebo moksliniais darbais, juos recenzuoti, bet ir giliau pažinti jų autoriaus žmogiškąsias savybes – atsidavimą darbui, kuklumą, kruopštumą ir geranoriškumą. Jo darbai ir veikla brandina visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą“.

Išskirtinio įvertinimo nusipelniusį dėstytoją sveikindamas VDA Telšių fakulteto dekanas prof. Ramūnas Banys džiaugėsi aktyviu, mokslinę veiklą stiprinančiu bendruomenės nariu, plataus akiračio asmenybe ir pabrėžė, kad Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalis „Tarnaukite Lietuvai“ atliepia VDA Telšių fakulteto dėstytojo P. Šverebo užsidegimą savanoriškai dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti bei įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą.

Apdovanojimų teikimo ceremonija planuojama Panevėžyje 2024 m. kovo 18 d.

Nuotr. iš asmeninio P. Šverebo archyvo.

 

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode