Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas sako, kad dar XIX amžiuje Lietuvoje pagrindinė daržovė buvo ropė, tačiau netrukus iš pirmos pozicijos ją išstūmė bulvė. Tarpukariu bulvių buvo suvalgoma 3–4 kartus daugiau nei dabar, o anuomet nebuvo skundžiamasi vitamino C trūkumu.
Manoma, kad dėl šiuo metu mažai vartojamų bulvių, Lietuvos gyventojų širdys ligotesnės dėl ne tiek daug gaunamo kalio, kurio, kaip ir vitamino C, gausu bulvėse.
Vilniaus universiteto profesorius R. Stukas tvirtina, kad metas pradėti dažniau valgyti bulves ir tai daryti kasdien. Visgi, labai svarbu žinoti kelis dalykus.
Koks geriausias pagaminimo būdas?
„Bulvė turėtų būti valgoma kiekvieną dieną, tačiau labai svarbu, kaip yra pagaminama. Bulvę geriausia valgyti išvirtą garuose. Tokiu būdu ji nepraras savo gerųjų medžiagų, – laidoje DELFI DIENA pasakojo R. Stukas. – Joje yra labai daug mineralinės medžiagos kalio, kuris reikalingas širdies veiklai, ir yra vitamino C.“
Mitybos žinovas sako, kad vitamino C bulvėse daugiausia būna jas ką tik išvirus, tuomet jas ir reikėtų valgyti. Profesorius tikina, kad praėjus trims valandoms nuo išvirimo, vitamino C bulvėse sumažėja apie 50 proc.
Vadinasi, bulvę mes turime valgyti ką tik išvirtą, dar garuojančią, – pataria R. Stukas. – Deja, šiandien dalis Lietuvos gyventojų, ypač jaunimo, virtas bulves nusiperka parduotuvėje, kad tik virti nereikėtų. Tokiu atveju bulvė tampa nebe tokia vertinga. Aišku, mineralinių medžiagų joje dar lieka, bet tai, kad bulvių mes apskritai vartojame mažiau, atsiliepia ir kalbant apie širdies ligas.“
Kepti galima, tačiau riekia žinoti kaip
Visgi, Lietuvos gyventojai bulves labiausiai mėgsta valgyti keptas, tačiau tokiu atveju daržovė tik prisigeria riebalais ir pasirengusi pilnu pajėgumu tukinti.
„Bulvė labai gerai į save sutraukia riebalus ir kai valgome, tų riebalų beveik nejaučiame, atrodo, skanu, – sako R. Stukas.
– Jei norite kepti, visgi labai svarbu pasirinkti būdą. Jei mes bulves kepame orkaitėje, ne riebaluose, galima patepti skardos dugną, kad blizgėtų riebalais, bulvė neprisigers tų riebalų. Toks kepimo būdas yra tinkamas.
Bet jei bulves supjaustome ir apšlakstome gausiai aliejumi, kad gražiai iškeptų ir apskrustų, jos prisigeria riebalų, kurie yra labai kaloringi (1 g – 9 kcal). Jei bulves kepame aliejuje, jame oksiduojantis aliejui susidaro peroksidai, kurie yra kenksmingi ir netgi gali kelti vėžio atsiradimo riziką.“
Profesorius sako, kad pastaruoju metu bulvė nepelnytai peikiama, nes šiuolaikinės technologijos iš bulvės gali padaryti įvairiausių produktų. Juose bulvės būna technologiškai apdorotos, todėl jos nebebūna tokios vertingos kaip paprasta, garuose virta bulvė.
„Bulvė, kaip produktas, yra nekaloringa. Šiandien kalbėdami apie bulvę, nepriskiriame jos daržovių kategorijai, ją mes priskiriame krakmolingų produktų grupei. Net jei pažvelgtume į mitybos piramidę, pamatytume, kad bulvė vaizduojama prie grūdų, duonos, kruopų, bet ne daržovių, kadangi joje yra daug krakmolo“, – pasakojo prof. R. Stukas.
Lrt.lt
