Temperatūrai nukritus iki aštuonių laipsnių šalčio, odos riebalinės liaukos nustoja veikusios, sutrikdomas apsauginės lipidinės plėvelės, esančios odos paviršiuje, formavimasis. Tokia speigo ir vėjo išvarginta oda tampa dar labiau pažeidžiama, portalui LRT.lt sako gydytoja rezidentė Laura Lukavičiūtė. „Dėl to svarbu ne tik tinkamai pasirinkti odos priežiūros priemones, bet ir drabužius, pasirūpinti patalpų oro drėkinimu“, – priduria Odos akademijos lektorė.
Šaltojo sezono veiksniai (šaltis ir vėjas už lango, šildymo metu itin sausas patalpų oras, žalingi vidaus ir lauko temperatūrų kontrastai ar pan.), anot gydytojos, neretai sukelia įvairias problemas: išsausėja veido ir kūno oda, skilinėja lūpos, gali paūmėti įvairios odos ligos, pvz. atopinis dermatitas, žvynelinė ir kt.
„Be to, ultravioletiniai (UV) spinduliai ir žiemą niekur nedingsta, o iškritęs sniegas juos dar ir atspindi: oda jais gali būti paveikta kaip ir saulėtą vasaros dieną“, – priduria medikė.
Dėl išvardytų priežasčių šaltuoju metu pažeidžiamas apsauginis odos barjeras, oda praranda daugiau drėgmės ir į ją lengviau patenka dirginančios medžiagos, o esant aštuoniems laipsniams šalčio nustoja funkcionuoti riebalinės liaukos, tad oda tampa dar labiau pažeidžiama.
„Viršutinis odos sluoksnis – epidermis – yra pagrindinė gynybinė linija tarp žalingų aplinkos veiksnių ir vidinės organizmo terpės. Efektyviam šios gynybinės linijos funkcionavimui labai svarbi yra odos drėgmė. Ji yra normali, kai raginiame sluoksnyje yra susikaupę 10–30 proc. vandens.
Žmogaus odoje vandenį sulaiko natūralūs drėkikliai (vadinamieji humektantai: aminorūgštys, laktatai, šlapalas, mikroelementai, gliukozaminas ir kt.), lipidinė plėvelė (sudaryta iš odoje esančių riebalinių liaukų gaminamo sebumo) ir tarp ląstelių išsidėstę lipidai (keramidai, cholesterolis, laisvosios riebalų rūgštys). Raginį sluoksnį dengia rūgštinė mantija, sudaryta iš riebalų, prakaito ir viršutinio odos sluoksnio ląstelių liekanų. Mantijos pH sveikoje odoje yra rūgštinė (4,0–6,5)“, – paaiškina L. Lukavičiūtė.
Šaltuoju metu laiku barjerinę odos funkciją padeda palaikyti tinkamas jos drėkinimas ir apsauga nuo odoje esančio vandens išgaravimo. Tai atlikti padeda emolientų – tam tikrų hipoalerginių losjonų, kremų ar tepalų, kurių sudėtyje nėra dažiklių, kvapiklių bei gydomųjų medžiagų, naudojimas.
„Emolientai sudaro lipidinį barjerą, odą saugantį nuo vandens išgaravimo, o jų sudėtyje esantys drėkikliai patys įsiskverbia į raginį sluoksnį ir ten pritraukia bei sulaiko vandenį. Taigi jie drėkina, ramina, minkština odą, apsaugo nuo išorinių dirgiklių, atstato apsauginį barjerą bei slopina niežulį“, – vardija Odos akademijos lektorė.
Emolientus turėtume rinktis pagal odos sausumą, metų laiką, netgi savo amžių, o esant tam tikroms odos ligoms, vertėtų atsižvelgti ir į ligos eigą, stadiją bei jos pasireiškimo lokalizaciją.
Gydytojos teigimu, emolientai gali būti kelių tipų: hidrolosjonai (sudėtyje yra 10 proc. lipidų), kremai (20–60 proc. lipidų), lipolosjonai (apie 35 proc. lipidų), tepalai (90–96 proc. lipidų). „Tepalų sudėtyje paprastai nėra vandens, tad jie naudojami kartu su drėkinamuoju kremu, kad padėtų papildomai sulaikyti drėgmę. Jie tinkamiausi esant ligoms, pasireiškiančioms dideliu sausumu, įtrūkimais ar odos sustorėjimu. Žiemos metu reikėtų rinktis riebesnes odos priežiūros priemones, kurių sudėtyje yra bent 50 proc. lipidų“, – pastebi L. Lukavičiūtė.
Paprasčiausia kremo forma, medikės teigimu, yra emulsija, kuri pagal kremo pagrindą yra skirstoma į dvi rūšis: „Aliejaus vandenyje (angl. oil in water) emulsijos labiausiai tinka šiltuoju metų laiku, o vandens aliejuje (angl. water in oil) emulsija tinkamiausia šaltuoju metu. Sudėtyje vandens neturintis tepalas, kaip ir minėjau, tinkamas naudoti pasitepus drėkinamuoju kremu.“
Paprastai emolientų sudėtyje yra:
– lipidai (aliejai ir vaškai), atkuriantys pažeistą odą;
– drėkikliai (šlapalas, glicerolis, pieno rūgštis), palaikantys drėgmę;
– emulsikliai, stabilizuojantys sudėtines produkto dalis;
– konservantai, turintys antibakterinį poveikį ir neleidžiantys produktui greitai sugesti;
– papildomos medžiagos, kurios mažina niežėjimą, skatina odos atsinaujinimą ar kt.
Gydytoja sako, kad svarbu paskaityti kosmetikos produktų sudėtį, nes tik taip galėsite pasirinkti veiksmingas priemones.
Svarbiausios emolientų sudėtinės dalys yra medžiagos, sudarančios apsauginę plėvelę ir padedančios išlaikyti odos drėgmę, bei medžiagos, pritraukiančios vandenį iš gilesnių odos sluoksnių. Pagrindinės medžiagos padedančios išlaikyti odos drėgmę yra vazelinas, taukmedžio sviestas, ricinos aliejus, bičių vaškas ir kiti lipidai. Jei jūsų oda labai riebi ar kenčiate nuo aknės, vazelino ir taukmedžio sviesto reikėtų vengti.
Dažniausiai kremuose naudojamas drėkiklis yra glicerinas (glicerolis), jis taip pat užtikrina normalų ląstelių atsinaujinimą ir stiprina apsauginį barjerą. Kitos medžiagos, kurių reikėtų ieškoti kremų etiketėse kaip ir drėkiklių yra hialurono rūgštis, pantenolis, šlapalas (dar žinomas kaip urea) ir kitos.
Paprastai, pasak gydytojos, drėkinamaisiais kremais vadiname aliejaus vandenyje emulsijas, kurios greitai susigeria į odą, nesudaro apsauginio sluoksnio ir drėkina odą bei palaiko drėgmės balansą. Maitinamaisiais kremais vadiname vandens aliejuje emulsijas, kurios neleidžia išgaruoti drėgmei ir sukuria apsauginį sluoksnį. Šios priemonės sunkiau susigeria, tad pasitepus jomis, oda gali blizgėti.
„Sąvoka „maitinamasis kremas“ yra kiek klaidinanti, nes maitinamuoju kremu yra vadinamas riebesnės tekstūros kremas, kurio svarbiausia funkcija yra neleisti vandeniui išgaruoti iš odos, o ne ją „pamaitinti“, – pastebi Odos akademijos lektorė.
Odos priežiūrai žiemos metu taip pat labai tinka šalčio, vadinamieji cold kremai. Šiems kremams yra būdingas vienodas vandens ir tam tikrų riebalų santykis, o šių kremų pagrindas – bičių vaškas. Šalčio kremai atstato hidrolipidinę plėvelę, apsaugo nuo aplinkos poveikio ir drėgmės netekimo. Jie yra puikus pasirinkimas, kai lauke temperatūra krenta žemiau aštuonių laipsnių šalčio.
Kaip prižiūrėti odą?
Veido odą ryte pakanka nuplauti vandeniu ir, rekomenduojama per kelias minutes, patepti drėkinamuoju kremu. „Jei į darbą važiuojate automobiliu ir mažai būnate lauke, pakanka naudoti riebesnį drėkinamąjį kremą. Tačiau jei planuojate lauke leisti laisvalaikį ar dirbti, pasitepkite riebiu kremu (angl. extra rich), šalčio kremu, tepalu ar vazelinu, kad oda būtu tinkamai apsaugota nuo žalingo temperatūros poveikio ir vandens netekimo. Saulėtą dieną nepamirškite naudoti priemonių, skirtų apsaugai nuo ultravioletinių spindulių, SPF 15–30“, – primena L. Lukavičiūtė.
Vakare, medikės teigimu, nešvarumus galite nuvalyti miceliniu vandeniu ar kosmetiniu pieneliu, nuplauti švelniu prausikliu (pH 5,5): „Vertėtų vengti tonikų ir kitų priemonių, kurių sudėtyje yra alkoholio, kadangi alkoholis nuvalo apsauginį lipidinį sluoksnį nuo odos, taip padidindamas vandens garavimą iš odos ir jos sausumą.“
Nusiplovus veidą reikėtų pasitepti drėkinamuoju kremu, tik vakare rekomenduojama naudoti riebesnį kremą, nei ryte. Jei naudojame serumus, fluidus, kurie turi hialurono rūgšties, retinolio, vitamino C ar E, glikolio, laktobiono, juos reikėtų naudoti prieš tepant drėkinamuosius kremus, teigia gydytoja. Siekiant didesnio drėkinimo šaltuoju sezonu, rekomenduojama bent du kartus per savaitę naudoti nenuplaunamas drėkinamąsias kaukes.
Lūpos žiemos metu nukenčia stipriausiai, kadangi jos neturi riebalų liaukų, tad neturi ir jas apsaugančios lipidinės plėvelės. Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų yra lūpų laižymas, kai jaučiame jų sausumą. Medikė atkreipia dėmesį, kad tai tik dar labiau jas išsausina ir pataria jų drėkinimui rinktis lūpų balzamus, kurių sudėtyje yra vazelino bei glicerino: „Pageidautina, kad lūpų balzamai turėtų SPF“.
Specialistė pataria rinktis balzamus be kamparo, eukalipto ir mentolio. Šios medžiagos išplečia lūpų kraujagysles, todėl lūpos greičiau netenka šilumos. Be to, lūpas rekomenduojama teptis kuo dažniau, būtinai prieš išeinant į lauką. „O atsiradus įtrūkimams puikiai tinka balzamai bei kremai su pantenoliu ir cinku – šios medžiagos turi raminamųjų ir gijimą skatinančių savybių“, – pasakoja L. Lukavičiūtė.
Rankas plaukite šiltu vandeniu ir švelniu muilu, o po plovimo nusausinkite popieriniu rankšluosčiu ir pasitepkite kremu. Kremą naudokite kuo dažniau, būtinai prieš eidami į lauką, primena gydytoja, ir pataria rinktis kuo riebesnes lipidų pagrindo priemones su šlapalu, salicilo rūgštimi, o jei turite įtrūkimų – kremus su pantenoliu, cinku, alijošiumi. Be to, skilinėjančioms ir šąlančioms rankoms labai tinka parafino vonelės.
„Jei dirbate lauke, su vandeniu ar cheminėmis medžiagomis, būtinai mūvėkite pirštines. Jei apsaugines pirštines dėvite ilgiau nei 10 min, patartina po jomis mūvėti ir medvilnines“, – pabrėžia Odos akademijos lektorė.
Žiemos sezonu kenčia ne tik veido, tačiau ir viso kūno oda, tad gydytoja primena, kad maudynės duše turėtų trukti ne ilgiau kaip 5–10 min. po drungnu vandeniu (maždaug 27–30 laipsnių pagal Celsijų), vertėtų vengti karšto dušo ar vonios, naudoti aliejinius, kreminius ar bemuilius kūno prausiklius be kvapiklių.
„Per tris minutes po dušo pasitepkite emolientu. Ryte galite rinktis lengvesnės tekstūros priemonę, o vakare riebesnę“, – sako L. Lukavičiūtė.
Kadangi oras patalpose dėl šildymo gali tapti labai sausas, gydytoja pataria pagalvoti apie patalpų drėkinimo galimybes oro drėkintuvu, o mėgstantiems kambarinius augalus pasidomėti drėgmę namuose palaikančiais augalais: kipro žole, kambario liepa, papirusu, žaliąja lelija. Anot jos, optimalus drėgmės lygis namuose – 45–55 proc., o patalpų temperatūra dieną – 20–24 laipsniai, naktį – 16–19 laipsnių.
Prieš einant į lauką L. Lukavičiūtė pataria:
– likus dvidešimčiai minučių ar pusvalandžiui iki ėjimo į lauką, pasitepkite riebiu kremu; atkreipkite dėmesį, kad geliai, losjonai ir serumai nėra tinkami apsaugai nuo šalčio žiemos metu;
– pasitepkite lūpas balzamu ir rankas kremu, dėvėkite pirštines;
– dėvėkite ausis dengiančią kepurę, šaliką ir akinius nuo saulės;
– vyrai neturėtų eiti į lauką iškart po to, kai pasitepa losjonu po skutimosi – losjonų, kaip ir tonikų sudėtyje paprastai yra alkoholio, dėl kurio oda tampa jautri šalčiui;
– neikite į lauką iškart po maudynių;
– dėvėkite apatinius drabužius, kurie yra laidūs orui, sugeria drėgmę, viršutinius drabužius iš vilnos, flanelės ar aksomo, plonas vilnones kojines (jei labai šalta, galite mūvėti dvejas, tačiau koja neturėtų būti suspausta);
– venkite nailono, kuris nesulaiko kūno šilumos;
– viršutiniai drabužiai turėtų būti iš storesnių medžiagų, nelaidžių vandeniui ir vėjui;
– rinkitės batus, pagamintus iš natūralių medžiagų, nelaidžių vandeniui.
Ką daryti nušalus, rasite čia.
Odos akademija – VUL Santaros klinikų gydytojų dermatovenerologų ir šios specialybės rezidentų organizuojamas visuomenei skirtas nemokamas švietėjiškas projektas apie odos ligas bei jų prevenciją. Odos akademijoje rengiami specialistų paruošti kursai apie aknę, rožinę, atopinį dermatitą bei psoriazę, nuolat pristatomos naujos temos. Susitikimų dalyviams tai puikus būdas sutikti bendraminčių, pasidalinti savo patirtimi su likimo draugais ar tiesiog padiskutuoti su gydytojais. Odos akademijoje vedamos paskaitos ne tik apie ligas, tačiau ir apie odos puoselėjimą: aptariama nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų bei naujagimių odos priežiūra, šiltuoju metų laiku organizuojamos paskaitos apie odos priežiūrą vasaros sezonu, na, o prasidėjus rudeniui – apie odos priežiūros subtilybes šaltuoju sezonu.
Lrt.lt
