Ateityje pacientams nebereikės gerti aštuonių ar dešimties skirtingų medikamentų: visų jų veikliosios medžiagos galės būti „įspausdinamos“ į vieną kapsulę, kuri užtikrins, kad kiekviena jų veikti pradėtų tik pasiekusios reikiamą vietą žarnyne.
Tokią farmacijos ateitį žada Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto mokslininkai, pradėję dirbti su pirmuoju validuotu trimačiu (3D) vaistų spausdintuvu Europoje.
„Šio spausdintuvo kelias iki mūsų buvo gana ilgas, mes nuo idėjos subrandinimo iki šiandieninio rezultato praleidome aštuonerius metus, ir šiandien turime tai, su kuo galėsime daryti revoliuciją farmacijoje“, – ketvirtadienį pristatydama prietaisą žurnalistams sakė LSMU Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja profesorė Jurga Bernatonienė.
„FabRx“ medicininiams preparatams skirtą spausdintuvą universitetas gegužę įsigijo už daugiau nei 100 tūkst. eurų.
Norima forma ir sudėtis
„3D spausdintuvas yra skirtas personalizuotų vaistų gamybai ir galima parinkti dozę, tarkime, formą, spalvą atsižvelgiant į paciento norus ir į tai, ko jam reikia. Tai mums leidžia užtikrinti teisingą vaistų vartojimo režimą“, – kalbėjo profesorė.
Įvairiomis lėtinėmis ligomis sergantis pacientas per dieną suvartoja maždaug aštuonias–dešimt tablečių ar kapsulių. Ateityje vaistininkai pagal receptą galės tokius vaistus „įspausdinti“ į vieną tabletę, o pacientui nereikės jaudintis, kad pamiršo juos laiku išgerti.
„Žmogus gauna daug mažiau šalutinių poveikių, tikslesnį vaisto veikimą. Na ir jeigu turime geriatrinį ligonį, jam nereikia prisiminti, kada reikia gerti šį vaistą“, – kalbėjo J. Bernatonienė.
Kaip ir įprastas spausdintuvas, šis gali sukurti trimačius objektus, kurie yra įvairiausių formų ir spalvų: tiek įprastos piliulės, tiek širdelės ar arkliuko pavidalo, skirtus mažiesiems pacientams.
„Jie nemėgsta gerti vaistukų, tačiau 3D technologijos mums leidžia pagaminti farmacinę formą atsižvelgiant į vaiko norus“, – kalbėjo profesorė, rodydama arkliuko pavidalo tirpstančius vaistus.
Vaistinėse – po dešimtmečio
Kol kas plačią šios technologijos sklaidą riboja tiek jos naujumas, tiek brangumas, tiek sudėtingumas.
„Aš manau, po 10–15 metų daugelyje Lietuvos vaistinių bus 3D spausdintuvas ir vaistininkas, gavęs receptą, atspausdins tabletę“, – sakė Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja.
„Tolesni žingsniai pirmiausia yra mums, mokslininkams, tai yra technologijos atidirbimas, receptūros atidirbimas ir jos perdavimas vaistinėms bei suinteresuotiems gamintojams“, – kalbėjo ji.
Kaip ir įprastas 3D spausdintuvas, vaistus šis gamina sluoksniais, į tabletes įterpdamas įvairių mikrokapsulių, jas padengdamas skirtingais sluoksniais pagalbinių medžiagų, reguliuojančių vaistinės medžiagos išsiskyrimą.
„Tai yra sudėtinga vaistų transformacinė sistema, kurioje vienos medžiagos atsipalaiduos skrandžio terpėje, kitos keliaus iki žarnyno. Vienos atsipalaiduos valandos laikotarpyje, kitos – galbūt net 12 valandų“, – aiškino profesorė.
„Vienoje tabletėje yra 18 sluoksnių, vadinasi, mes galime išgauti 18 skirtingų veikliųjų medžiagų atsipalaidavimo metodų. Tai yra didžiulis palengvinimas pačiam pacientui ir, žinoma, mums“, – sakė ji.
Naudos vaistams nuo aritmijos, menopauzės
Trimačio vaistų spausdinimo tematika jau planuojami pirmieji magistro darbai, į 3D tablečių formų kūrimą įsitrauks ir doktorantai – numatyti trys disertaciniai darbai.
Kaip teigia prie šių projektų dirbančios mokslininkės, itin aktuali šio spausdintuvo suteikiama galimybė skirtingu metu aktyvuoti konkrečias medžiagas, taip sustiprinant jų poveikį.
Šiuo metu Farmacijos fakulteto mokslininkai ieško, kaip į 3D tabletes įspausdinti vaistą aritmijai gydyti iš kvapiosios aniužės žolės.
„Pirmiausiai pradėsime tyrimus nuo kvapiųjų aniužių tablečių gamybos, vėliau keliausime prie kitų žaliavų, kurios turi didelį potencialą spręsti įvairias sveikatos problemas“, – sakė J. Bernatonienė.
Kaip žurnalistams teigė prie šio projekto dirbanti LSMU mokslo darbuotoja Lauryna Pudžiavelytė, 3D technologija leidžia užtikrinti, kad „veiklieji junginiai atsipalaiduotų per tam tikrą laiką ir veiktų efektyviai, švelniai, palaipsniui“.
Su greipfrutuose esančiais junginiais, naudojamais širdies ligoms gydyti, kontroliuoti cukrinį diabetą ir svorį, dirbanti LSMU doktorantė Jolita Stabrauskienė teigė, jog jai aktuali galimybė sukurti po 24 ar 48 valandas atpalaiduojamus medikamentus.
Nors tai įmanoma ir be 3D spausdintuvo, reikalautų daug skirtingų technologijų, išauginančių kaštus.
LSMU doktorantė Jurga Andrėja Kazlauskaitė 3D technologiją naudos preparatui iš raudonuosiuose dobiluose esančių estrogenų, mažinančių menopauzės simptomus, kurti.
Fakulteto prodekano profesoriaus Valdo Jakšto teigimu, pasitelkę pažangias trimates technologijas mokslininkai ir vystytojai formuoja lūžio tašką farmacijos srityje, kadangi 3D spausdinimas – įrankis ne tik plėtoti, tačiau ir tirti naujai sukomponuotas farmacines formas – funkcionalizuotas geometrines sistemas, politabletes, individualizuotas sumodeliuoto daugiapakopio veikliųjų medžiagų atpalaidavimo sistemas.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
