Siekiant pasirūpinti kūdikių susilaukusių mamų emocine sveikata bei padėti sergančioms pogimdyvine depresija, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė pagalbos planą šeimoms „1000 pirmųjų motinystės dienų“.
Jame numatyta teikti pagalbą kūdikių susilaukusioms šeimoms – dar ligoninėje gimdyvės bus informuojamos, kur gali kreiptis pagalbos kilus emociniams sunkumams, bus dalijami lankstinukai, atpažinti depresijos požymius apmokomi medikai, specialistai lankys šeimas.
„Lietuvoje ir užsienyje atliekami tyrimai rodo, kad depresijos po gimdymo simptomus patiria viena iš keturių moterų, tačiau oficiali diagnozių statistika neatskleidžia tikrojo sunkumų masto. Tai reiškia, kad daug tokių atvejų nėra atpažįstama ir diagnozuojama, todėl naujame veiksmų plane ypatingas dėmesys skiriamas visuomenės ir specialistų pareigai bei gebėjimų stiprinimui laiku atpažinti pogimdyminės depresijos požymius ir suteikti reikiamą pagalbą“, – pranešime spaudai sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Anot jo, Lietuvoje užfiksuojami atvejai, kai dėl sunkios emocinės būklės po gimdymo ar augindamos kūdikį moterys prieš save ar atžalą nukreipia destruktyvius veiksmus. Rugsėjo pradžioje skelbta, kad Vilniuje moteris nuskandino savo dvi mažametes dukras, manoma, kad ji ketino pakelti ranką ir prieš save.
Statistika, anot A. Dulkio, gana menka, per metus pogimdyvinės depresijos atvejų nustatoma apie 150 moterų.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, gebėti atpažinti su emociniais sunkumais susiduriančią mamą, nukreipti ją pagalbos, o mamai tą pagalbą priimti – stiprios ir brandžios visuomenės požymis. Ji pabrėžė būtinybę stiprinti emocinės ir psichologinės pagalbos tinklą mamoms ir šeimoms, išgyvenančioms šiuos sunkumus, bei dėti tam visų institucijų pastangas.
„Pirmasis tūkstantis motinystės dienų – laikas, kai artimiausia aplinka susitelkusi ir išlaikydama budrumą tampa atrama mama ar tėčiu tapusiam žmogui. Raginu drąsiai kreiptis pagalbos, jei jaučiatės blogai. Tai yra visiškai normalu ir net būtina. Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija padarėme didelį darbą, kad būtinos paslaugos būtų kuo arčiau emocinius sunkumus patiriančių mamų ir tėčių“, – sakė ministrė M. Navickienė.
Sukūrė veiksmų planą
Ketvirtadienį spaudos konferencijoje dviejų ministerijų vadovai pristatė veiksmų planą. Jame numatyta, jog nuo kitų metų liepos 1 dienos pradės veikti vieninga sistema, teikianti pagalbą mamoms.
Anot A. Dulkio, plane numatyta įtraukti ir medikus: bus sukurta sistema, pagal kurią akušeriai, slaugytojai ir šeimos gydytojai turės paklausti nėščiųjų, mamų ir tėvų apie depresijos po gimdymo simptomus, juos įvertinti ir prireikus nukreipti pagalbos. Šiuo tikslu bus pakeisti teisės aktai, apmokyti ir metodine medžiaga aprūpinti specialistai.
Ministro teigimu, bus didinamas medicinos psichologų skaičius akušerijos stacionaruose ir planuojama įvesti naują paslaugą – specializuotą, tęstinį psichologinį konsultavimą, kai dėl komplikuoto ar nesėkmingo gimdymo susiduriama su psichologiniais iššūkiais. Žadama, kad jau dirbantys psichologai ir psichiatrai įgis daugiau žinių, kaip tinkamai pagelbėti nėščiajai, gimdyvei ar mamai, geriau suprasti jos psichologinius poreikius ir medikamentų skyrimo specifiką.
Skatinant visuomenės supratingumą ir palaikymą šeimoms ir mamoms, taip pat nėščiosioms, susiduriančioms su reikšmingais gyvenimo pokyčiais ir sunkumais, planuojama ilgalaikė komunikacijos kampanija, kurios tikslas – stiprinti palankų požiūrį į tėvystę ir motinystę, žinias ir gebėjimus atpažinti, jog artimajam reikalinga pagalba.
SAM ir SADM skelbia ketinančios suvienyti pastangas, kad daugumoje savivaldybių atsirastų savitarpio paramos grupės ir kokybiški grupiniai užsiėmimai besilaukiančioms ir vaikus jau auginančioms šeimoms, siekiant paskatinti bendruomenių būrimąsi ir gerinti pasirengimo tėvystei žinias bei įgūdžius. Šios paslaugos jau kitąmet bus pradėtos teikti visuomenės sveikatos biuruose ir bendruomeniniuose šeimos namuose daugelyje savivaldybių.
Jau dabar savivaldybėse nemokamai teikiamos paslaugos, skirtos asmens ir šeimos, patyrusios sunkumų savarankiškai spręsti iškilusias problemas gebėjimams stiprinti – savitarpio pagalbos grupės, šeimos ar asmens konsultavimas namuose, gimus kūdikiui, nustačius neįgalumą ar specialiuosius poreikius, šeimos mediacija, tėvystės mokymai ir kita.
Numatoma nuo 2025 metų gegužės 1 dienos visoje šalyje išplėtoti šeimų lankymą namuose teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas. Jos nuo 2019 metų buvo teikiamos įgyvendinant bandomąjį projektą 16-oje savivaldybių. Paslaugos teikiamos šeimoms, patiriančioms kompleksinių sveikatos ar socialinių iššūkių, pirmąsias 1000 dienų, tai yra, nėštumo laikotarpiu ir iki vaikui sukaks dveji metai. Šias paslaugas teikia pagal specialią podiplominių studijų programą apmokyti akušeriai ir slaugytojai.
Skelbiama, kad kitąmet bus pradėti vykdyti mokymai socialinių paslaugų srities darbuotojams ir kompleksinių paslaugų šeimai teikėjams ir organizatoriams, stiprinant šeimos konsultavimą asmens namuose gimus kūdikiui, asmeniui nustačius neįgalumą ar specialiuosius poreikius. Numatoma apmokyti daugiau kaip 1000 specialistų.
Jau šių metų lapkričio 23 dieną organizuojama vieša paskaita-diskusija socialinių paslaugų srities ir kitiems specialistams, NVO, emocinę paramą ir pagalbą šeimoms teikiantiems specialistams apie depresiją, melancholijos ir depresijos po gimdymo požymius, atpažinimą, pagalbos būdus ir visuomenėje veikiančius stereotipus.
Anot A. Dulkio, prie mamų emocinės sveikatos prisideda nevyriausybinis sektorius. Padedant organizacijai „Mama mums rūpi“ buvo parengtas lankstinukas apie emocinę sveikatą, pogimdyvinės depresijos požymius, apmokyta virš 400 šeimos gydytojų komandos narių, kaip atpažinti emociškai prislėgtą mamą.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
