Pastaruoju metu maratonai tapo itin populiarūs – jie organizuojami įvairiausiomis progomis, žmonės dalyvauja bėgimuose tiek norėdami išbandyti savo jėgas, tiek palaikydami tam tikrą idėją, judėjimą ar organizaciją. Dalyvavimu maratonuose ar bėgimu apskritai greitai „užsikrečiama“ – įprastai dalyviai noriai dalijasi savo pasiekimais ir nuotraukomis iš maratono socialiniuose tinkluose, ir tai tampa savotišku iššūkiu niekada nedalyvavusiems maratone draugams. Kadangi maratonų pasirinkimas išties gausus, visai lengva užsibrėžti gana tikslią datą, kada bėgsite savo pirmąjį maratoną. Tačiau maratonui reikia pasiruošti, o tam reikia laiko, tad žvelkite į tai atsakingai.
Kad ir kaip būtų, ruošimasis maratonui yra sunkus darbas, teigia portalasmensjournal.com, ir kiekvienas pirmą kartą besiruošiantis maratonui neišvengiamai padaro vienokią ar kitokią, mažesnę ar didesnę klaidą, tikriausiai tai tiesiog natūralu pirmakarčiams (beje, ne tik jiems).
Konsultuodamiesi su bėgimo ekspertu ir entuziastu, bėgimo treneriu ir vadinamuoju sporto advokatu Johnu Honerkampu, portalo autoriai sudarė sąrašą dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurias daro besirengiantieji pirmajam savo maratonui, neišskiriant ir paties maratono bėgimo dienos. Tad jei planuojate savo pirmąjį maratoną, galite pasimokyti iš svetimų klaidų.
Pagrindinės taisyklės ignoravimas: nieko naujo maratono dieną
Dažnai maratonuose bėgikai prieš startą dovanų gauna specialius maratono (ar jo rėmėjų) marškinėlius dovanų. Tai kažkuo panašu į atvejį, kai ateini paklausyti mėgstamos grupės ir dėvi marškinėlius su grupės simbolika. Tačiau yra ir kita šio reikalo pusė – nauji marškinėliai bėgikui gali būti nepatogūs, netikti jų sudėtis (ypač, jei jie dėvimi ant nuogo kūno), veržti kaklo iškirptė ar rankovės, marškinėliai būna pernelyg dideli ar per maži, per trumpi. Taip taip, bėgimo metu šie dalykai bus pagrindiniai trukdžiai.
Panašiai yra ir su kojinėmis. Jei maratono diena jums yra šventė ir tai šventei jūs įsigyjate naujas kojines, geriausia, jei tos kojinės palauktų, kol baigsite savo bėgimą, nebent mielai rizikuotumėte šeštajame kilometre pajusti pūslę ir baigti bėgimą su ja. Apie naujus bėgimo batelius suvis nė negalvokite. Taip pat yra ir su maistu bei gėrimais: maratono dieną nevalgykite nieko naujo ir jums neįprasto, taip pat ir negerkite to, ko įprastai negeriate. Nedarykite nieko kitaip.
Treniravimasis bėgant visuomet tuo pačiu maršrutu
Norėdami tobulėti, bėgti greičiau ir būti ištvermingesni, nesitreniruokite visą laiką toje pačioje vietoje. Kaitaliokite vietas, kad pasitreniruotumėte ir greičiui, ir ištvermei, suprastumėte, kaip keičiasi jūsų bėgimas įkalnėse ir nuokalnėse, bėgant lygiu ir nelygiu paviršiumi. Svarbu ir tai, kad sąmoningai rinkdamiesi jaustumėte skirtumą tarp bėgimų laikui ir lengvų bėgimų, spartaus ėjimo, juos kaitaliotumėte. Galų gale, kraštovaizdis – neatskiriama bėgimo dalis, tad palepinkite akis ir dvasią, venkite monotonijos.
Nesitreniravimas jokiu kitu būdu, tik bėgimu
Tikriausiai visi sportuojantieji žino, kad užsiimant kuria viena sporto šaka, kitų sporto šakų įtraukimas į treniruotes yra neatsiejama sportinio pasirengimo dalis, tačiau dauguma besiruošiančiųjų maratonui, ir net ne pirmą kartą bėgantieji, vis tiek to nedaro. Kitokio tipo treniravimasis turi daugybę privalumų, tačiau svarbiausias jų – traumų prevencija. Visgi dažniausiai žmonės nesitreniruoja jokiu kitu būdu tol, kol negauna traumos. Geriau nekartokite kitų daromų klaidų, o be to, treniruodamiesi kitais būdais išvengsite rutinos, galbūt net atrasite naują mėgstamą sporto šaką.
Pernelyg daug dėmesio skiria mitybai
Dažnai treniruojantis maratono bėgimui kyla pagunda kardinaliai pakeisti savo mitybą ir griebtis kokios nors griežtos dietos, nes atrodo gyvybiškai svarbu kaip nors visiškai kitaip ir ką nors visiškai kito valgyti, idant būtumėte tikrieji bėgikai iš didžiosios B. Tačiau J. Honerkampas teigia, kad mitybos treniruojantis esmė – paprastumas. Jūsų kūnas žino, ko jam reikia, o tai – tiesiog subalansuota mityba. Jei valgote įvairų maistą, su juo gaunate visko, ko jums reikia. Tereikia būti sumaniems ir neprisivalgyti po septintos valandos vakaro, taip pat – valgyti pusryčius (o jų daugelis nevalgo). Tiesa, yra ir tokių, kurie mano, jog jeigu jau jie sportuoja, gali valgyti bet ką – neva jei jau triskart per savaitę nubėga po septynis aštuonis kilometrus, tai kasdien gali misti mėsainiais. Žiūrėkite į mitybą blaiviai ir paprastai, juk tai – jūsų degalai.
Siekia tik to vieno tikslo
Puiku turėti tikslą kaip varomąją jėgą, tačiau ne mažiau svarbu suvokti, kad jei tikslo nepavyksta pasiekti, ruošimasis jam – šiuo atveju maratonui – nebuvo laiko gaišimas. Tad geriau turėti keletą tikslų. Nebūtina atbėgti pirmam. Nebūtina siekti rekordo. Svarbu tapti fiziškai stipresniam. Svarbu dalyvauti. Svarbu tiesiog pasiekti finišą. Jūs juk bėgate pirmąjį maratoną! Visiems labai norėtųsi, kad maratono dieną būtų puikus oras, būtų puiki savijauta ir nubėgtumėte geriausiu įmanomu laiku. Tačiau oro būna visokio, būna nenumatytų aplinkybių, būna traumų. Tad turėkite ne vien planą A, bet ir planus B ir C, o šie – net jei yra „tiesiog pasiekti finišą“, nėra pasaulio pabaiga, o niekada nebėgusiajam maratono – didelis pasiekimas.
Pamiršta, kad tai turi būti smagu
Tai gana panašu į prieš tai minimą klaidą. Turite prisiminti, kad nors yra daugybė priežasčių bėgti maratoną – idėjos ar organizacijos palaikymas, sveikatos stiprinimas, azartas ir panašios – esminė priežastis yra mėgavimasis, smagumas. Dažnai besitreniruojantieji maratonui sako: „Et, man dar reikia tiek ruoštis, dar liko nubėgti šešis ilgus bėgimus iki maratono...“ Jeigu jums tai nesuteikia malonumo, galbūt jums nereikia nei tų ilgų paruošiamųjų bėgimų, nei paties maratono? Apie savo kūną, jo galimybes, apie patį save daugiausia sužinosite būtent rengdamiesi ir treniruodamiesi maratonui, o ne maratono dieną. O pažinimo džiaugsmas begalinis.
Parengta pagal mensjournal.com
